Organizmo senėjimas nevyksta pagal vieną bendrą tvarkaraštį. Vienos kūno dalys pokyčius pradeda rodyti dar jauname amžiuje, o kitų funkcijos pastebimiau silpnėja vėliau. Publikacijos ir medicinos specialistų įžvalgos leidžia išskirti apytikslius laikotarpius, kada gali prasidėti skirtingų organų sistemų nusidėvėjimas.
Klivlando klinikos geriatrinės medicinos ekspertas dr. Ronanas Factora pabrėžia: „niekada nebūsite per seni imtis priemonių išsaugoti savo kūno sveikatai“.
Pirmieji odos pokyčiai – nuo maždaug 18 metų
Apie 18-uosius gyvenimo metus organizmas pradeda gaminti mažiau odai svarbaus kolageno ir elastino. Jų kiekis gali mažėti maždaug 1 proc. per metus, todėl elastingumo praradimas ir raukšlių formavimasis prasideda anksčiau, nei dažnas įsivaizduoja.
Odos būklei padeda nerūkymas, saulės poveikio ribojimas ir kasdien naudojama plataus spektro apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Taip pat svarbi subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir antioksidantų kiekis bei odos drėkinimas.
Plaučių funkcija gali silpnėti nuo 30 metų
Nuo maždaug 30 metų plaučių funkcija kai kuriems žmonėms pradeda mažėti apie 1 proc. kasmet. Šis procesas gali būti ryškesnis mažai judantiems žmonėms. Vaikščiojimas, bėgiojimas ir kitos ištvermę lavinančios treniruotės padeda palaikyti plaučių pajėgumą bei kvėpavimo raumenų stiprumą.
Vis dėlto svarbiausia plaučių apsaugos priemonė yra rūkymo atsisakymas.
Kaulų mineralinė masė mažėja nuo 35 metų
Maždaug nuo 35 metų kauluose gali pradėti mažėti mineralinė masė – vidutiniškai apie 1 proc. per metus. Moterims po menopauzės šis procesas dažnai paspartėja.
Kaulų tvirtumui svarbus pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat svorį naudojantys pratimai ir jėgos treniruotės. Kaulų tankį, įskaitant klubų sritį, gali padėti gerinti ir tokie pratimai kaip šokinėjimas ar pratimai dvigubomis serijomis.
Apie 40 metų pokyčiai paliečia regėjimą ir raumenis
Sulaukus maždaug 40 metų dažniau pastebimas regėjimo aštrumo mažėjimas.
Akių sveikatai svarbu jas saugoti nuo ultravioletinių spindulių ir nerūkyti.
Tuo pačiu laikotarpiu gali pradėti mažėti raumenų masė. Siekiant ją išsaugoti, rekomenduojama reguliariai atlikti jėgos pratimus ir kasdien gauti pakankamai baltymų.
Vėlesniame amžiuje dėmesio reikia inkstams, žarnynui, ausims, širdžiai ir smegenims
- Inkstai. Jų funkcija gali pradėti silpnėti nuo 50 metų. Svarbu vartoti pakankamai vandens ir kontroliuoti kraujospūdį bei gliukozės kiekį.
- Plonoji žarna. Apie 60 metų gali pradėti nykti žarnyno gaureliai, o tai gali apsunkinti maistinių medžiagų įsisavinimą. Todėl reikšminga subalansuota mityba, o prireikus – ir papildai.
- Klausa. Klausos sutrikimai dažnėja apie 65 metus. Procesą gali paspartinti nuolatinis triukšmas ir per didelis ausinių garso lygis.
- Širdis. Aerobiniai širdies gebėjimai palaipsniui mažėja nuo ankstyvo suaugusio amžiaus, o širdies ligos dažniau pasireiškia apie 65 metus. Riziką mažinti padeda fizinis aktyvumas ir širdžiai palanki mityba.
- Smegenys. Kognityviniai pokyčiai dažniau ima spartėti nuo 70 metų. Intelektualinė veikla, bendravimas ir nuolatinis mokymasis gali padėti išlaikyti kognityvines funkcijas.
Gyvensena gali sulėtinti dalį pokyčių
Nors senėjimo procesų visiškai išvengti neįmanoma, jų eigą galima sulėtinti arba palengvinti. Tam svarbus reguliarus judėjimas, visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas ir sveikatos tikrinimas pas specialistus.