Norint greitai pakeisti kūno formas, dažnai pasirenkamos itin griežtos arba mažo kaloringumo dietos. Tačiau gydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė Edita Gavelienė ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad toks sprendimas gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai.
Greitas svorio kritimas gali slėpti raumenų netektį
Po kelių dienų, savaičių ar mėnesių ribojant maistą veidrodyje iš tiesų galima pamatyti pasikeitusias kūno formas. Vis dėlto toks rezultatas ne visada reiškia, kad netenkama daugiausia riebalų.
„Evoliucijoje taip jau susiklostė, jog ekstremaliose situacijose organizmas trūkstamų energinių medžiagų ima ne iš riebalų, o iš liesosios kūno dalies – raumenų. Riebalus organizmas saugo toms situacijoms, kai šaltyje reikia išlaikyti kūno temperatūrą ar turėti rezervą bado atveju. Tad turiu nuvilti – per savaitę griežtos dietos numetame ne riebalus, o taip reikalingą raumenų masę“, – organizmo reakciją aiškina E. Gavelienė.
Sumažėjus raumenų masei, ilgainiui lėtėja medžiagų apykaita. Dėl to riebalai gali kauptis lengviau, o pasiektą svorį išlaikyti tampa sudėtingiau.
Mažiau nei 1000 kilokalorijų turinčios dietos nėra be pasekmių
Gydytoja pabrėžia, kad labai mažo kaloringumo dietų poveikis sveikatai ne visada pajuntamas iš karto.
„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“, – retoriškai klausia E. Gavelienė.
„Ir išties – po kelių dienų, savaičių ar mėnesių griežtos dietos veidrodyje matome mūsų akimis kur kas geresnį vaizdą. Visgi neįvertiname, jog nei viena mažesnio nei 1000 kilokalorijų dieta nepraeina be pasekmių. Pasekmes sveikatai dažniausiai pajaučiamos ne iš karto, o tik po mėnesio ar pusmečio. Jos gali pasireikšti ir kitoje kartoje, kai dietos laikosi besilaukianti moteris. Dietų sukeliama sisteminė žala sveikatai neišvengiama – prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme“, – teigia gydytoja dietologė.
Taigi reguliarus ir maistingas valgymas svarbus ne tik išvaizdai, bet ir ilgalaikei organizmo būklei.
Riebalai būtini vitaminams ir hormonams
Bandant sumažinti kūno riebalų kiekį, kartais visiškai atsisakoma riebalų. Tačiau toks ribojimas taip pat gali būti žalingas.
„Jei, siekdami sumažinti kūno riebalinę masę, sumažiname riebalų kiekį mityboje, kyla pavojus, kad sutriks riebaluose tirpių A, D, E, K vitaminų įsisavinimas ir hormonų gamyba. Tai aktualu tiek vyrams, tiek moterims, visgi moterims tai svarbiau dėl reprodukcinių organizmo galimybių išsaugojimo. Tad beveik trečdalį mūsų raciono gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai“, – sako BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė.
Riebalai organizmui reikalingi ne tik kaip energijos šaltinis. Jie dalyvauja ląstelių sudėtyje, padeda įsisavinti vitaminus ir yra svarbūs hormonų gamybai, todėl jų stygius gali turėti rimtų pasekmių.
Tvarus rezultatas prasideda nuo realių tikslų
Anot E. Gavelienės, saugus svorio mažinimo tempas priklauso nuo pradinio kūno masės indekso. Nutukimu sergantiems žmonėms svoris gali mažėti kiek sparčiau, tačiau daugumai žmonių tinkamesnis lėtas ir stabilus pokytis.
„Visiems likusiems, kurių kūno masės indeksas yra iki 25, net neverta kalbėti apie dietų laikymąsi. Šiems žmonėms geriausias patarimas – saikingas ir racionalus maitinimasis, nežalojant organizmo stresinėmis situacijomis ir maistinių medžiagų trūkumu“, – pataria medicinos mokslų daktarė.
Veiksmingiausias režimas – toks, kurio galima laikytis ilgai
Griežtos dietos dažnai tampa pasikartojančiu ciklu: ribojamas maistas, svoris krinta, vėliau grįžtama prie per sočios mitybos, o kartu su ja sugrįžta ir prarasti kilogramai.
„Efektyviausia „dieta“ yra tokia, kurios žmogus galėtų laikytis visą gyvenimą. Savaime suprantama, tai jau nebe dieta, o visavertis mitybos režimas. Nei fiziologiškai, nei psichologiškai žmonės nesugeba atlaikyti griežtų dietų maratonus – jie tik nusialina, išvargsta ir praranda viltį. Per mažai maisto medžiagų gaunantis organizmas ne tik gyvena „bado“ režimu ir iš paskutiniųjų saugo jam būtiną riebalinį audinį, bet ir anksčiau ar vėliau sugrįžta nepasotinamu alkio jausmu. Tuomet ir užsisuka begalinė grandinė – dieta, krintantis svoris, vėliau per soti mityba ir greitai grįžtantis svoris“, – dietų „yo-yo“ principą apibūdina J. Vaičiūnienė.
Specialistės rekomenduoja laikytis reguliaraus režimo: valgyti maždaug kas tris valandas, 4–5 kartus per dieną, o paskutinį kartą pavalgyti likus maždaug trims valandoms iki miego. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į valgymo kultūrą.
Užuot rinkusis greitus ir griežtus sprendimus, verta formuoti subalansuotą ilgalaikį mitybos režimą. Jei norima reikšmingesnių pokyčių, juos rekomenduojama planuoti kartu su gydytoju dietologu.