Šąlančios rankos ir kojos ne visada tėra reakcija į žemą temperatūrą. Jei šis pojūtis kartojasi ar tampa nuolatinis, verta įvertinti kitus simptomus ir pasikonsultuoti su gydytoju. LSMU profesorius Alvydas Unikauskas atkreipia dėmesį, kad šalimo priežastis gali paaiškėti atlikus pagrindinius kraujo ir kitus tyrimus.
Kokios ligos gali būti susijusios su galūnių šalimu?
Viena iš galimų priežasčių – mažakraujystė. Anemiją gali išduoti odos ir gleivinių blyškumas, nuovargis, mirgėjimas akyse, o sunkesniais atvejais – oro trūkumas. Tačiau, kaip sako A. Unikauskas, žmonės taip pat neretai skundžiasi šaltomis rankomis ir pėdomis: „Sakome, kad anemija arba mažakraujystė pasižymi odos ir ypač gleivinių blyškumu, bendru nuovargiu, mirgėjimu akyse, sunkiais atvejais netgi ir oro trūkumu. Tačiau dar vienas požymis: žmonės neretai skundžiasi šaltomis rankomis ir pėdomis“.
Tokiais atvejais svarbu patikrinti hemoglobino ir feritino kiekį kraujyje. Geležies trūkumas gali mažinti deguonies pernešimą ir neigiamai veikti kraujotaką.
Šaltos galūnės gali varginti ir sergant cukriniu diabetu. Ilgainiui padidėjęs gliukozės kiekis pažeidžia kraujagysles bei nervus. „Kuo ilgesnis ligos stažas, tuo labiau būna susiaurėjęs kraujagyslių spindis, prateka mažiau kraujo. Mes sakome, kad nukenčia kraujotaka, ypač pėdos“, – teigia gyd. A. Unikauskas.
Diabeto atveju vertinamas gliukozės kiekis kraujyje ir HbA1c, o prireikus atliekami kraujotakos bei neurologiniai tyrimai.
Dar viena galima priežastis – Reino (Raynaud) sindromas. Jo priepuolio metu pirštai pirmiausia pabąla, vėliau pamėlynuoja, o kraujotakai atsikūrus – parausta. Tokias reakcijas gali paskatinti šalnas, šaltas vanduo ar stresas.
Reino sindromas kartais būna susijęs ir su sisteminėmis ligomis. „Tai reiškia, kad liga „užkabina“ dvi organų sistemas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir pan.
Gal kas nors yra girdėjęs pavadinimus: raudonoji vilkligė, sklerodermija, reumatoidinis artritas. Tais atvejais kraujagyslės taip pat pažeidžiamos ir kraujotaka nukenčia – žmonėms šąla galūnės“, – pasakoja A. Unikauskas.
Šalimo jausmą gali sukelti ir hipotirozė. Sutrikus skydliaukės veiklai, medžiagų apykaita sulėtėja, todėl gali atsirasti bendras silpnumas ir nuolatinis šalimas. „Tada viskas organizme vyksta lėtai. Medžiagų apykaita lėta, pats žmogus lėtas, depresuotas, oda stora, balsas storas. Jam šąla rankos ir kojos“, – teigia gydytojas.
Šalimą gali sustiprinti vaistai ir įpročiai
Galūnių šalimas kartais būna susijęs su vartojamų vaistų poveikiu. Tarp tokių preparatų gydytojas mini beta blokatorius, skiriamus esant aukštam kraujospūdžiui, kai kuriuos vaistus nuo migrenos ar peršalimo, taip pat kontraceptikus.
„Pavyzdžiui, sakome, kad beta blokatorių grupėje yra labai populiarūs vaistai, kurie skiriami žmonėms su aukštu kraujospūdžiu, taip pat vaistai nuo migreninio galvos skausmo, kai kurie vaistai peršalimams gydyti arba kontraceptikai. Iškart noriu pasakyti, kad rankų šalimas nėra priežastis atsisakyti vaisto“, – pabrėžia A. Unikauskas.
Jei įtariamas ryšys su vaistais, dėl galimų alternatyvų ar dozės koregavimo reikėtų tartis su gydytoju, o ne savarankiškai nutraukti gydymą.
Kraujagysles siaurina ir rūkymas, todėl galūnės gali tapti šaltesnės. Taip pat patariama neilgai būti šaltyje, pasirinkti tinkamą aprangą, valdyti stresą ir išlikti fiziškai aktyviems – judėjimas padeda palaikyti kraujotaką.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu rankos ir kojos šąla nuolat, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Pradinėje ištyrimo stadijoje gali būti atliekami šie tyrimai:
- hemoglobino ir feritino;
- gliukozės arba HbA1c;
- TSH skydliaukės funkcijai įvertinti;
- kraujagyslių būklės ir neurologiniai tyrimai, jei jų prireikia.
Šalimo pojūtis ne visuomet reiškia rimtą sutrikimą, tačiau nuolat pasikartojančio simptomo nereikėtų ignoruoti. Gydytojas gali padėti nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą ar gyvenimo būdo pokyčius.