Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes pirmieji jo požymiai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su kitais sveikatos sutrikimais. Dėl to liga neretai nustatoma jau vėlyvose stadijose. Amerikos vėžio draugija skaičiuoja, kad šiais metais kiaušidžių vėžys bus diagnozuotas maždaug 22 440 moterų, o 14 080 atvejų gali baigtis mirtimi.
Šie skaičiai rodo, kodėl svarbu atpažinti galimus simptomus, įvertinti paveldimą riziką ir neatidėlioti konsultacijos su gydytoju.
Simptomai gali priminti kitus negalavimus
Šios ligos požymiai dažnai nėra specifiniai, todėl vien jų atsiradimas dar nereiškia, kad žmogus serga kiaušidžių vėžiu. Vis dėlto svarbu stebėti, ar simptomai užsitęsia ir kartojasi. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia:
- ilgai trunkantis pilvo skausmas;
- pilvo pūtimas ir pilnatvės jausmas net suvalgius nedaug;
- pykinimas, sumažėjęs apetitas ar nuolatinis rėmuo;
- dažnesnis šlapinimasis;
- vidurių užkietėjimas;
- mėnesinių pobūdžio pokyčiai;
- skausmas lytinių santykių metu.
Ginekologas onkologas M. K. Shahzadas pabrėžia simptomų trukmės ir dažnumo reikšmę. Jeigu keli iš šių požymių išlieka ilgiau nei dvi savaites arba dažnai kartojasi, pavyzdžiui, daugiau nei 12 kartų per mėnesį, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kodėl diagnozė dažnai nustatoma per vėlai
Kiaušidžių vėžys gali progresuoti beveik nepastebimai. Tuo metu, kai nustatoma diagnozė, navikas kartais jau būna išplitęs už kiaušidžių ribų – į dubens sritį, pilvo ertmę ar atokesnius organus. Vėlyvesnėse stadijose gydymas tampa sudėtingesnis, o išgyvenamumo rodikliai blogėja.
Ankstyvas simptomų pastebėjimas ir greita medicinos pagalba gali turėti reikšmės ligos prognozei. Todėl pasikartojančių ar neįprastų pokyčių nereikėtų priskirti vien virškinimo sistemos ar menstruacijų sutrikimams.
Kokie tyrimai atliekami
Kiaušidžių vėžiui nustatyti gali būti pasitelkiami keli tyrimai. Gydytojas įvertina pacientės būklę klinikinės apžiūros metu, gali skirti transvaginalinį ultragarso tyrimą, kraujo žymenų, tarp jų CA-125, tyrimą, kompiuterinę tomografiją.
Kai kuriais atvejais prireikia laparoskopijos ir histologinio tyrimo. Tačiau ankstyvoje stadijoje navikas gali būti toks mažas, kad įprasti tyrimai jo neužfiksuoja. Dėl šios priežasties svarbu atsižvelgti ne tik į vieno tyrimo rezultatus, bet ir į simptomų raidą bei laiku atvykti į pakartotines konsultacijas.
Paveldimos mutacijos didina riziką
Daugiau nei 20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų siejama su paveldimomis genetinėmis mutacijomis. Didžiausią reikšmę turi BRCA1 ir BRCA2 genų pakitimai. Jie reikšmingai didina tikimybę susirgti ne tik kiaušidžių, bet ir krūties vėžiu.
Tokį genų pokytį gali perduoti tiek motina, tiek tėvas, o jo paveldėjimo tikimybė siekia apie 50 proc. Todėl moterims, kurių šeimoje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, gali būti rekomenduojama genetiko konsultacija ir, jei reikia, genetinis testavimas. Prevencinių priemonių svarbą viešai yra pabrėžusios ir žinomos viešosios figūros, tarp jų Angelina Jolie.
Ką galima padaryti praktiškai
Reguliarus sveikatos tikrinimas ir atidus savo būklės stebėjimas padeda anksčiau pastebėti neįprastus pokyčius. Vertėtų užsirašyti pasikartojančius simptomus, informuoti gydytoją apie šeimos ligos istoriją, menstruacijų ciklo pokyčius ir nuolat varginančius virškinimo sutrikimus.
Konsultacija su ginekologu bent kartą per metus gali padėti sudaryti individualų prevencijos planą ir prireikus numatyti papildomus tyrimus. Kiaušidžių vėžys yra rimta diagnozė, tačiau žinios apie simptomus, genetinę riziką ir tyrimų galimybes gali padėti ligą nustatyti anksčiau.