Nutukimo problema Lietuvoje sparčiai auga, o kartu didėja ir su ja susijusių sveikatos sutrikimų rizika. Mokslininkė Edita Kondrotienė ir profesorė Jurgita Plisienė laidoje „Gyvensenos paraštėse“ pabrėžė, kad nutukimo negalima aiškinti vien netinkama gyvensena ar valios trūkumu. Specialistų teigimu, svarbu laiku suprasti ligos mechanizmus ir pasirinkti kompleksinį gydymą.
Nutukimas didina širdies ligų riziką
Nutukimas siejamas su daugiau nei 200 ligų. Pasaulyje beveik pusė žmonių turi antsvorį arba nutukimą, Europoje ši dalis siekia apie 60 proc., o Lietuvoje nutukimu serga kas ketvirtas suaugęs žmogus.
„Nutukimas siejamas su daugiau nei 200 ligų, o jo paplitimas kelia vis didesnį nerimą. Pasaulyje beveik pusė žmonių turi antsvorį arba nutukimą, Europoje – apie 60 proc., o Lietuvoje nutukimu serga kas ketvirtas suaugęs žmogus“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Ši liga tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Ji didina prieširdžių virpėjimo, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, insulto ir staigios mirties riziką.
„Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama beveik dvigubai dažniau nei Europoje, kur šios ligos sudaro kiek daugiau nei 30 procentų mirčių. Tai verčia labai rimtai klausti – ką darome ne taip?“ – sako mokslininkė, raginanti keisti tiek ligų prevencijos, tiek gydymo požiūrį.
Persivalgymą lemia ne tik žmogaus pasirinkimai
Nutukimą gali lemti įvairūs biologiniai, psichologiniai ir gyvenimo veiksniai. Pasak profesorės J. Plisienės, svarbų vaidmenį atlieka smegenyse vykstantys procesai ir sutrikusi alkio bei sotumo hormonų reguliacija.
„Didelė dalis nutukimo slypi smegenyse. Sutrikus sotumo ir alkio hormonų reguliacijai, žmogus gali nuolat jausti alkį. Tokiu atveju vien kaltinti save dėl persivalgymo ar valios stokos – neteisinga“, – aiškina profesorė.
Prie valgymo įpročių taip pat gali prisidėti emociniai išgyvenimai, stresas, depresija ir gyvenimo pokyčiai. Tokiais atvejais maistas neretai tampa paguodos priemone, todėl paprastas patarimas „valgyti mažiau“ ne visada gali išspręsti problemą.
Nutukimas susijęs ir su lėtiniu, vadinamuoju tyliuoju, uždegimu. Padidėję adipocitai išskiria citokinus, kurie gali pažeisti kraujagysles ir skatinti aterosklerozę.
„Padidėję adipocitai išskiria uždegiminius citokinus, kurie pažeidžia kraujagysles, skatina aterosklerozę ir didina širdies ligų riziką. Tuo pačiu blogėja cholesterolio rodikliai, didėja trigliceridai, mažėja insulino jautrumas“, – paaiškina gydytoja.
Gydymas turi apimti daugiau nei mitybą ir fizinį aktyvumą
Daugelis žmonių svorį per gyvenimą bando mažinti kelis kartus, tačiau ilgalaikį rezultatą pasiekia retai. Todėl, specialistės teigimu, nutukimo negalima gydyti vien raginant daugiau judėti ir mažiau valgyti.
„Mes negalime sakyti žmogui – tiesiog mažiau valgyk ir daugiau judėk. Jei yra nutukimas, tai yra liga, kurią reikia gydyti kompleksiškai“, – pabrėžia profesorė.
Gydymas gali apimti:
- gyvensenos korekciją;
- psichologinę pagalbą;
- medicinines priemones, kai jų reikia.
Vienais pažangiausių vaistų laikomi GLP-1 receptorių agonistai, pavyzdžiui, semagliutidas. Jis mažina kūno masę ir turi kardiovaskulinę apsaugą. Tokie vaistai skiriami individualiai, dažnai tuomet, kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 27 ir yra gretutinių ligų arba kai KMI viršija 30.
Į specialistus verta kreiptis nelaukiant, kol problema taps sunkiai valdoma. „Jeigu svoris pradeda augti – +5 ar +10 kilogramų, tai jau signalas veikti. Kreiptis į specialistus, koreguoti gyvenseną, ieškoti priežasčių, kol dar viskas yra mūsų rankose“, – ragina J. Plisienė.
Specialistės ragina nekaltinti savęs
Nutukimas yra liga, o ne moralinis trūkumas. Ankstyvas dėmesys kūno masės pokyčiams, priežasčių paieška ir tinkamai parinktas kompleksinis gydymas gali pagerinti prognozę bei sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
„Svarbiausia – nekaltinti savęs. Mes esame žmonės, gyvenimas keičiasi, bet priemonių tikrai yra. Reikia pradėti nuo mažų žingsnių – žinoti, suprasti, daryti ir nuosekliai judėti pirmyn“, – reziumuoja profesorė.