Kaune mirus kūdikiui, visuomenės ir institucijų dėmesio centre atsidūrė šeimos gyvenimo sąlygos, kaimynų pranešimai bei pagalbos vaikui užtikrinimas. Kauno klinikos apie sunkią kūdikio būklę informavo vaiko teisių tarnybą, tačiau žinia apie mirtį tarnybas pasiekė jau po įvykio. Dėl to kilo klausimų, kaip buvo reaguojama į situaciją ir kokių galimybių turi institucijos, siekdamos apsaugoti vaikus.
Kaimynų signalai ir šeimos gyvenimo aplinkybės
Šeimą pažįstantys kaimynai pasakoja, kad naujagimio išvaizda nuo pat gimimo kėlė susirūpinimą ir, jų vertinimu, rodė galimą medicininės pagalbos poreikį. Viena kaimynė teigė, kad pagal šeimos gyvenimo būdą tėvai nėštumo metu nesilankė pas gydytojus, gimdė namuose ir į ligoninę kreipėsi per vėlai. Ji sakė: „Jeigu nebūtų pastebėję svetimi žmonės, kad jau yra gimęs šitas kūdikis, neaišku, kokia lemtis. Pagal gyvenimo būdą jie nesikreipė į ligoninę, nesilanko pas gydytojus nėštumo metu, gimdo namuose. Manau, tai mano subjektyvi nuomonė, kad kūdikis dėl tėvų aplaidumo ligoninėje atsidūrė per vėlai“.
Pašnekovė taip pat kritikavo tai, kad dėmesys šeimai sustiprėjo tik po kūdikio mirties: „Esu pasipiktinusi, kad eskaluojamas paskutinis momentas, kai vaikelis mirė ir visi gaili. Aš tikrai nesu už vaikų teises, bet, mano supratimu, šita šeima vaikų teisės jau turėjo susidomėti seniai“.
Kaimynų pranešimai ir anoniminiai skundai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių šeimą apklausė policija. Vis dėlto dalis tyrimų vėliau buvo uždaryti.
Tėvo pasakojimas apie kūdikio sveikatą
Tėvas Mintautas nurodė, kad kūdikiui buvo diagnozuotas Patau sindromas, dar vadinamas 13-osios chromosomos trisomija. Pasak jo, dėl šios būklės vaikas negalėjo įprastai žįsti ir normaliai augti. Tėvas pasakojo: „Mes gimdėme namuose.
Vaikelis gimė su gomuriuko ir lūpos nesuaugimu. Kaip vėliau sužinojome, tai genetinė liga – Patau sindromas. Jis negebėjo žįsti, tai mes jį maitindavome pipete, lašindavome, matuodavome, kokį kiekį suvalgydavo, tai buvo gerai viskas“.
Patau sindromas yra sunki genetinė būklė, galinti būti susijusi su daugybinėmis organų anomalijomis ir dideliu mirtingumu ankstyvame amžiuje. Tokiais atvejais medicininė priežiūra gali apimti specializuotą neonatologinę pagalbą, parenterinį maitinimą ar chirurgines intervencijas – tai priklauso nuo konkrečių anomalijų.
Institucijų sprendimai ir šeimai siūloma pagalba
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba svarsto, ar šeimos vaikus reikėtų laikinai paimti ir taip užtikrinti jų apsaugą. Šeimai buvo pasiūlyta apsigyventi krizių centre.
Policija dėl šeimos buvo gavusi skundą, tačiau 2025 metų vasarį pareigūnai nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Mintautas savo apklausą ir policijos veiksmus apibūdino taip: „Buvo kvietimas policijos apklausti. Nuėjau, policijos pareigūnai atsisakė su manimi kalbėti, sakė, kad su mano žmona nori kalbėti. Nežinojau, apie ką čia, atvežiau žmoną, kad pakalbėtų, anonimas pareiškimą parašė. Uždarytas buvo tas tyrimas“.
Rajono savivaldybė ir socialinės tarnybos teigia, kad šeimai anksčiau buvo taikoma atvejo vadyba, ji gyveno socialiniame būste, o vėliau persikėlė kitur. Vaikų mokymas vyko privačiose iniciatyvose. Socialinių institucijų vertinimu, nuo 2023 metų nebuvo aiškių požymių, kad šeimai reikėtų nuolatinės priežiūros. Po kūdikio mirties situacija pradėta vertinti iš naujo.
Klausimai dėl medicininės pagalbos ir skiepų
Vietos atstovai taip pat kalba apie šeimos nenorą priimti kai kurias paslaugas ir atsisakymą skiepytis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja prisiminė ankstesnį atvejį, susijusį su šeima: „Aš buvau susidūrusi tiek, kad jie buvo apsigyvenę pas tokią senolę ir tiesiog neleido jos vežti į gydymo įstaigą, teikti pagalbos. Buvau iškviesta pas senolę, kvietė jos brolis, nes jie savavališkai pasiėmė iš ligoninės, ji po insulto, nedavė vaistų. Na, tokia situacija“.
Šis atvejis iškėlė būtinybę glaudžiau bendradarbiauti medicinos, socialinėms ir vaiko teisių apsaugos institucijoms. Svarbiais klausimais išlieka laiku perduodama informacija, medicinos pagalbos prieinamumas ir apsaugos priemonių taikymas, kai kyla rizika vaikams. Tolesnius sprendimus dėl šeimos tarnybos derins atsižvelgdamos į vaikų interesus ir teisės aktų reikalavimus.