Naujoji Vyriausybė ketina ieškoti būdų, kaip didinti senatvės pensijas ir mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien politinių pažadų nepakaks: būtina numatyti aiškų finansavimo modelį ir užtikrinti, kad pensijų sistema išliktų tvari ilgalaikėje perspektyvoje.
Siūloma keisti pensijų apskaičiavimo principus
Vienas iš Vyriausybės tikslų – didinti senatvės pensijas, labiau susieti sumokėtas įmokas su gaunamomis išmokomis ir bazinę pensiją sulyginti su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, kuris šiuo metu siekia apie 466 eurus.
Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti bent minimalias oraus gyvenimo sąlygas tiems žmonėms, kuriems per socialinio draudimo sistemą nesusikaupia pakankama pensija. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai turėtų būti tiksliniai. Priešingu atveju gali nukentėti sistemos skaidrumas ir paskatos mokėti didesnes įmokas.
Ekspertai: stažas neturėtų užgožti sumokėtų įmokų
T. Medaiskio vertinimu, siekis vienu metu pasirūpinti visais pensijų sistemos aspektais nėra paprastas. Jo teigimu, daugiausia dėmesio pirmiausia reikėtų skirti apskaitos vieneto vertės didinimui.
Ekspertas įspėja, kad pernelyg didelė stažo reikšmė gali sukurti signalą, jog įmokas pakanka mokėti nuo minimalios sumos. Tokiu atveju didesnės įmokos žmonėms gali atrodyti nenaudingos, nes pensijos dydį esą labiausiai lemtų ne sumokėtos įmokos, o išdirbtas stažas. T. Medaiskio nuomone, geroje pensijų sistemoje svarbiausia turėtų būti tai, kiek žmogus yra sumokėjęs.
Jis šį principą lygina su kaupimu pensijų fonde: vertinama ne tai, kiek laiko žmogus mokėjo įmokas, o tai, kokia suma sukaupta jo sąskaitoje. Todėl, eksperto manymu, reikėtų indeksuoti ir didinti apskaitos vieneto vertę.
Kalbėdamas apie minimalių vartojimo poreikių dydį, T. Medaiskis siūlo ne automatiškai didinti bazinę pensiją, o prie socialinio draudimo pensijos numatyti papildomą šalpos ar paramos dalį.
Ji galėtų užtikrinti, kad mažiausias pensijas gaunančių žmonių pajamos pasiektų minimalių vartojimo poreikių dydį.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad bazinė, arba bendroji, pensijos dalis mokama ir tiems žmonėms, kurių pensija siekia 2 tūkst. eurų. Todėl jos didinimas visiems nebūtinai būtų tikslingas. Jo nuomone, bendrąją pensijos dalį reikėtų saikingai indeksuoti pagal kainų pokyčius, daugiau dėmesio skirti apskaitos vieneto vertei, o nepakankamas pajamas gaunantiems asmenims papildomą paramą skirti per paramos sistemą.
N. Mačiulis: dabartinę sistemą būtina tobulinti
N. Mačiulis pritaria nuomonei, kad stažo vertinimas nustatant senatvės pensiją yra pasenęs. Jis pateikia pavyzdį: žmogus galėjo dirbti 20 metų, o ne 35, tačiau per tą laiką intensyviai dirbti ir sumokėti daug mokesčių. Tokiu atveju dirbtinai mažinti jo pensiją, eksperto teigimu, nebūtų sąžininga.
Pasak N. Mačiulio, siekis didinti pensijas iš esmės vienija skirtingas politines partijas, pažiūras ir ekonomistus. Tačiau Lietuvoje tai padaryti sudėtinga, nes pakeitimo norma yra nedidelė – ji siekia apie 40 proc. buvusių pajamų.
Kas lems pensijų didinimo galimybes?
Esminis klausimas – iš kur bus gautos papildomos lėšos. Tarp galimų sprendimų minimos didesnės socialinio draudimo įmokos, rezervų panaudojimas ir pensinio amžiaus kėlimas. Kadangi pagal demografines prognozes pensininkų skaičius augs, pasirinktas modelis turės būti finansiškai tvarus.
Ekspertai taip pat ragina paramą nukreipti tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tai reikštų, kad pagalba būtų teikiama ne vienodai didinant bazinę pensijos dalį visiems, o atsižvelgiant į žmogaus gaunamų pajamų dydį.
Pensininkams kol kas verta sekti oficialią informaciją ir domėtis, kaip galėtų keistis pensijų skaičiavimo principai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimas papildomas paramos priemones mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ne mažiau svarbu išlikti budriems dėl sukčiavimo atvejų, susijusių su pensijų išmokomis ar antrosios pakopos kaupimo lėšomis.
Tie kurie nedirbo ir neturi stažo jiems didinti. O kurie užsidirbo pensiją ne.
Gerovės valstybė!