Melburno instituto remiamas tyrimas leidžia manyti, kad vyresni nei 40 metų darbuotojai geresnių rezultatų gali pasiekti dirbdami trumpiau. Analizuodami maždaug 3,5 tūkst. moterų ir 3 tūkst. vyrų duomenis, mokslininkai vertino jų abstraktų mąstymą, supratimą ir atmintį bei nagrinėjo, kaip darbo valandų skaičius susijęs su rezultatyvumu ir kognityvinėmis funkcijomis.
Remiantis tyrimo duomenimis, geriausias našumas buvo siejamas su maždaug 25 valandų darbo savaite. Tuo metu itin ilgas darbo laikas – 55 ar daugiau valandų per savaitę – reikšmingai mažino darbo efektyvumą.
Ilgos valandos gali silpninti gebėjimą susikaupti
Tyrimo autoriai mano, kad našumo mažėjimą pirmiausia lemia nuovargis ir didesnis stresas. Profesorius Colinas McKenzie aiškina, kad darbo trukmė daro įtaką intelektinės stimuliacijos lygiui. Nors darbas skatina smegenų veiklą, per didelis krūvis gali išsekinti organizmą.
Nuovargio apimtos smegenys prasčiau apdoroja informaciją, lėčiau reaguoja, o atmintis ir gebėjimas atlikti sudėtingas užduotis silpnėja. Todėl vyresni darbuotojai, dirbantys ilgesnes valandas, tą patį užduočių kiekį gali atlikti lėčiau ir ne taip kokybiškai.
Ne visiems darbuotojams tinkamas vienodas grafikas
Vidutinis darbo krūvis gali padėti išlaikyti smegenų gebėjimą apdoroti informaciją, mokytis ir prisitaikyti prie naujų užduočių. Tyrimas parodė, kad darbo trukmė, nesukelianti pernelyg didelės apkrovos, siejama su geresne koncentracija ir atmintimi.
Vis dėlto darbo valandų poveikis gali priklausyti nuo lyties ir darbo pobūdžio. Daugiau nei 30 valandų per savaitę ypač neigiamai veikė vyresnio amžiaus vyrų kognityvines funkcijas. Profesorius McKenzie taip pat atkreipia dėmesį, kad įprasta 40 valandų darbo savaitė gali užtikrinti tam tikrą smegenų stimuliaciją, tačiau nebūtinai didina našumą ir kai kuriais atvejais gali jį net sumažinti.
Kokius pokyčius galima svarstyti?
Tyrimo išvados skatina ieškoti lankstesnių darbo organizavimo būdų.
Tarp galimų sprendimų minimi:
- sutelktas darbo grafikas, pavyzdžiui, trys darbo dienos per savaitę;
- trumpesnės darbo valandos per dieną;
- galimybė dirbti nuotoliniu būdu;
- reguliarios pertraukos.
Darbdaviams siūloma tokius modelius išbandyti mažesnėse darbuotojų grupėse ir vertinti ne vien darbo vietoje praleistą laiką, bet ir realius rezultatus. Darbuotojams savo ruožtu svarbu pasirūpinti poilsiu, aiškiai atskirti darbo bei laisvalaikio laiką, planuoti atostogas ir atkreipti dėmesį į ergonomiką bei miego kokybę. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms.
Tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai
Autoriai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nebūtinai vienodai tiktų visoms šalims. Tam įtakos gali turėti kultūra, darbo rinkos ypatybės ir konkretus darbo pobūdis. Be to, žmogaus reakciją į krūvį lemia individualūs veiksniai, tokie kaip asmeninės savybės, karjeros pasirinkimas ir sveikatos būklė.
Vis dėlto pagrindinė tyrimo išvada išlieka ta pati: pernelyg didelis darbo valandų skaičius gali didinti stresą ir mažinti produktyvumą. Tuo metu labiau subalansuota darbo savaitė gali būti naudinga ir darbuotojų gerovei, ir darbo rezultatams.