Atvėsus orams ir padidėjus drėgmei, gerklės skausmas, čiaudulys ar užgulta nosis dažnai palaikomi peršalimo požymiais. Vis dėlto šiuos simptomus gali sukelti ir namuose esantis pelėsis. Jo sporos, pasklidusios ore, gali sukelti alergines reakcijas ir kitų sveikatos sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms.
Kada pelėsis tampa pavojingas sveikatai?
Manoma, kad alergija pelėsiui gali varginti iki 10 proc. pasaulio gyventojų. Didesnę riziką patiria nusilpusio imuniteto žmonės, sergantieji astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Įtakos turi ir šeimos alergijų istorija. Ilgai būnant drėgnose, pelėsio pažeistose patalpose, alergija gali išsivystyti palaipsniui.
Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams. Tyrimai rodo, kad jaunesni nei 7 metų vaikai, augantys namuose, kuriuose yra pelėsio, gali turėti tris kartus didesnę riziką susirgti astma. Be to, kai kurios pelėsių rūšys gamina mikotoksinus – nuodingas medžiagas, kurios kartu su sporomis patenka į orą ir gali pasiekti plaučius.
„Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia alerginio rinito simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas, akių bei nosies niežėjimas. Tačiau jei asmuo serga astma, alergijos požymiai neretai būna gerokai sunkesni – gali būti juntamas spaudimas krūtinėje, dusulys, kankinti kosulio priepuoliai. Pelėsiui ilgai veikiant žmogaus organizmą, taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikti regėjimas ar net paūmėti tokios ligos kaip depresija“, – vardija I. Garuckienė.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Įvertinti simptomų priežastį gali padėti jų trukmė ir pobūdis. Peršalimas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, o alergijos požymiai gali išlikti tol, kol nepašalinamas juos sukeliantis veiksnys arba nepanaudojami vaistai.
Alergiją gali rodyti nosies niežėjimas, paraudusios ir ašarojančios akys, nuolatinis čiaudulys bei dusulys.
Tuo metu pakilusi kūno temperatūra dažniau būdinga virusinei infekcijai. Taip pat verta stebėti, ar negalavimai susiję su konkrečia aplinka: jei jie sustiprėja tik namuose ar biure, priežastis gali būti vietinis alergenas.
„Būtina stebėti simptomus – be visų peršalimui būdingų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, dusulys. O štai apie peršalimą gali signalizuoti pakilusi kūno temperatūra. Taip pat labai svarbu įsivertinti, kur sustiprėja jaučiami simptomai – jei pastarieji kankina specifinėse vietose, pavyzdžiui, tik namuose arba tik biure, vertėtų išsitirti galimą alergiją sveikatos priežiūros įstaigoje“, – sako vaistininkė.
Simptomams palengvinti dažnai pasitelkiami antihistamininiai preparatai. Jie slopina histamino poveikį ir gali sumažinti nosies, akių bei odos simptomus. Vis dėlto tinkamiausią preparatą reikėtų rinktis atsižvelgiant į individualias savybes ir gydytojo arba vaistininko rekomendaciją.
„Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą. Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Kur ieškoti pelėsio ir kaip jį pašalinti?
Norint sumažinti simptomus, svarbu neapsiriboti vaistais ir pašalinti jų priežastį. Pelėsis dažnai aptinkamas vonios kambaryje, virtuvėje, rūsyje, palėpėje, taip pat prie langų ar vamzdžių jungčių. Reikėtų apžiūrėti vietas aplink praustuvus, dušo kabinas, skalbimo mašinas, šaldytuvus ir šaldymo kameras.
„Patarčiau skirti nemažai dėmesio viso pelėsio pašalinimui, tačiau geriau būtų, jei simptomus jaučiantis žmogus ne pats užsiimtų šiuo darbu dėl galimo dar didesnio sąlyčio su mikotoksinais. Žinoma, [pelėsio naikinimo](https://bepelesio.lt/) procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje“, – sako vaistininkė.
Pelėsio prevencijai svarbu reguliariai vėdinti patalpas, pašalinti drėgmės šaltinius, sutvarkyti nesandarius vamzdžius ir stogą, pasirūpinti vonios ventiliacija bei, jei reikia, naudoti drėgmės surinkimo prietaisus. Taip pat verta nuolat nuvalyti nuo langų susidarantį kondensatą, stebėti, ar neatsiranda pelėsio požymių, ir problemą spręsti kuo anksčiau.
Jeigu simptomai nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba alergologą. Specialistas gali paskirti tyrimus ir pateikti individualias gydymo bei prevencijos rekomendacijas.