Šiltuoju metų laiku vabzdžių įkandimai ir įgėlimai tampa dažna problema. Nors daugeliu atvejų jie sukelia tik vietinį niežėjimą ar skausmą, kai kurios reakcijos gali būti pavojingos. Įvertinus žaizdos išvaizdą ir lydinčius simptomus, galima lengviau suprasti, kas įgėlė ir kada būtina kreiptis pagalbos.
Ką gali išduoti įgėlimo vieta?
Uodo įgėlimą dažniausiai išduoda nedidelis, paraudęs ir nuo odos šiek tiek pakilęs kauburėlis. Jis gana greitai pradeda stipriai niežėti. Tokia reakcija kyla dėl uodo seilių ir paprastai per kelias dienas praeina. Jei niežėjimas labai intensyvus, gali būti naudojami vietiniai arba geriamieji antihistamininiai vaistai.
Bitės ar kamanės įgėlimo vietoje neretai matyti maža raudona dėmelė su baltu taškeliu centre. Baltas taškelis gali likti dėl odoje įstrigusio geluonies. Jį ištraukus, vietinė reakcija gali būti mažesnė. Bitė dažniausiai geluonį palieka, o vapsva ir širšė gali įgelti kelis kartus, nes jų geluonis odoje neįstringa.
Vapsvų ir širšių įgėlimai paprastai būna skausmingesni, o aplink įgėlimo vietą gali susiformuoti 5–10 cm skersmens paraudimas. Pastebėjus šiuos vabzdžius šalia, patariama išlikti ramiems ir nemojuoti rankomis, nes staigūs judesiai gali juos suerzinti.
Sparvų, kai kuriems vadinamų musėmis ar kraujasiurbėmis, įkandimai dažnai palieka kraujuojančią arba labai paraudusią žaizdelę. Kadangi šie vabzdžiai skraido arti žemės, jų įkandimai neretai pastebimi ant kojų. Jie gali sukelti ryškų vietinį paraudimą ir kartais skausmą.
Erkės įsisiurbimo žmogus dažnai nejaučia. Po kelių dienų ar savaičių ant odos gali atsirasti platus paraudimas arba raudonas žiedas – eritema migrans. Tai gali būti Laimo ligos simptomas. Erkės gali kelti dvi skirtingas grėsmes: nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti, o nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Pirmieji veiksmai po įgėlimo
Jei odoje liko geluonis, jį reikėtų kuo greičiau ištraukti arba nubraukti aštriu kraštu. Įgėlimo vietą būtina nuplauti, o patinimą ir nemalonius pojūčius gali padėti sumažinti šaltas kompresas. Prireikus galima vartoti antihistamininį preparatą. Esant žaizdai ar kraujavimui, svarbu pasirūpinti, kad pažeista vieta būtų švari.
Nedelsiant kreiptis į medikus būtina tuomet, kai pasireiškia viso organizmo reakcija. Įspėjamieji simptomai gali būti:
- silpnumas;
- staigus kraujospūdžio kritimas;
- kvėpavimo sutrikimai;
- pykinimas ar vėmimas;
- karščiavimas;
- dilgėlinis bėrimas;
- viso kūno tinimas.
Tokie požymiai gali reikšti anafilaksinį šoką. Anafilaksija gali vystytis labai greitai, todėl delsti tokiu atveju negalima.
„Oficiali statistika rodo, kad kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius artėja prie 10 tūkst. Vien per 2016 metus tokių pacientų padaugėjo net 34 proc. iki 9,8 tūkst. Medikai daro prielaidą, daugumai įgeltų žmonių galimai išsivystė alerginė reakcija, antraip į medikus paprastai nesikreipiama.
Akivaizdu, kad vasarai būdingas susidūrimas su vabzdžiais įgauna naują rizikos laipsnį ir žmonės turėtų į tai kreipti daugiau dėmesio nei liaudiškos priemonės niežėjimui sumažinti“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
Žmonėms, kuriems anksčiau buvo kilusios sunkios alerginės reakcijos, gydytojas gali patarti su savimi turėti adrenalino (epinefrino) autoįpurkštuvą. Svarbu iš anksto žinoti, kaip juo naudotis. Po apsilankymo pas medikus dėl įgėlimo taip pat verta pasitarti dėl tolesnės profilaktikos ir vaistų.
Kaip sumažinti įgėlimų riziką?
Leidžiant laiką gamtoje, rekomenduojama naudoti repelentus, rinktis ne ryškius drabužius ir vengti stiprių kvapų. Maisto bei gėrimų nereikėtų palikti atviruose induose, o gėrimus patariama pilti į permatomus, o ne tamsius butelius. Jei šalia skraido vabzdžiai, geriau elgtis ramiai ir nemojuoti rankomis.
Po buvimo gamtoje reikėtų apžiūrėti odą ir patikrinti, ar nėra įsisiurbusių erkių.
„Suprantant situacijos rimtumą, nereikia 100 proc. pasitikėti repelentais ar vien tik liaudiškomis priemonėmis, o įgėlus vabzdžiui tą vietą raminti trinant svogūno laišku. Kartu su maistu ir gėrimais įsimeskite antihistamininių priemonių, juk pasitaiko, kad įgėlus vabzdžiui svarbi tampa kiekveina minutė. Artimuosius taip pat stebėkite atidžiai ir būkite pasiruošę reaguoti operatyviai“, – sako A.Žilėnas.
Pagrindinių įgėlimo požymių žinojimas, atsargumas gamtoje ir pasiruošimas gali padėti sumažinti riziką bei laiku suteikti pagalbą sau ar šalia esantiems žmonėms.