Kasdieniai grožio įpročiai dažnai vertinami kaip nekenksmingi, tačiau jų poveikis organizmui gali kauptis. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė ragina į grožio procedūras žvelgti atsakingiau ir vertinti bendrą cheminių medžiagų bei kitų poveikių visumą.
„Daug žmonių gyvena dėl įvaizdžio, visuomenės primestų normų. Niekas negalvoja, kad susirgs. Tačiau dabar reikėtų galvoti priešingai – kad sirgsi – ir daryti viską, kad taip nenutiktų“, – sako specialistė. Jos teigimu, sveikata turėtų būti vertinama holistiškai, o sprendžiant dėl grožio procedūrų svarbu atsižvelgti ne tik į trumpalaikį rezultatą.
Kodėl ES uždraudė TPO kosmetikoje?
Europos Sąjungoje 2024–2025 metais įsigaliojo draudimas kosmetikos gaminiuose naudoti fotoiniciatorių TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide). Ši medžiaga, be kita ko, buvo naudojama geliniuose nagų lakuose, kad jie sukietėtų veikiami UV arba LED spindulių.
Tyrimai su gyvūnais atskleidė rimtų rizikų, todėl TPO priskirtas 1B kategorijai CMR medžiagų grupėje, apimančioje kancerogenus, mutagenus ir medžiagas, galinčias paveikti reprodukciją. Nors eksperimentuose naudotos dozės dažnai buvo didesnės už tas, kurias patiria žmonės, Europos institucijos pasirinko atsargumo principą ir siekė sumažinti ilgalaikį poveikį.
Cheminės medžiagos kaupiasi ne tik atliekant manikiūrą
E. Juodžbalienė pabrėžia, kad gelinis lakavimas yra tik viena iš daugelio kasdienių sąlyčio su cheminėmis medžiagomis situacijų. Kosmetika, kvepalai, buitinė chemija, skalbikliai, maistas ir vaistai sudaro bendrą organizmui tenkantį „cheminį rinkinį“.
„Prisiminkime, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – sako medikė. Ji atkreipia dėmesį, kad ilgainiui atskirų medžiagų poveikis gali būti sumuojamas. „Jei produktas pagal sudėtį yra netinkamas valgyti, tai jo nereikėtų vartoti ir išoriškai“, – teigia gydytoja, ragindama atidžiau rinktis naudojamas priemones.
UV lempos ir galimi nagų pakitimai
Geliniam lakui kietinti naudojamos UV ir LED lempos.
Jų intensyvumas mažesnis nei saulės spindulių, tačiau dažnas švitinimas gali prisidėti prie odos DNR pažeidimų ir ilgainiui didinti odos vėžio riziką.
Rizika susijusi ne vien su spinduliuote. Nepermatomas lakas gali paslėpti ankstyvus nago pokyčius – tamsias linijas ar deformacijas, kurios gali būti melanomos požymiai. Nago melanomą gali skatinti ne tik UV spinduliai, bet ir nago traumavimas ar ilgalaikis uždegimas.
Kaip sumažinti galimą žalą?
Specialistė pataria nepertraukiamai nelakuoti nagų ir kartais leisti jiems pailsėti. Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti jų būklę, o pastebėjus neįprastų pokyčių kreiptis į dermatologą.
Prieš švitinimą grožio meistrams ir klientams siūloma mūvėti apsaugines pirštines su atvira pirštų dalimi arba rankas patepti SPF kremu. Vis dėlto gydytoja pažymi, kad ir apsauginių nuo saulės priemonių saugumas gali kelti klausimų.
E. Juodžbalienė ragina mažinti ir bendrą cheminių medžiagų kiekį aplinkoje. „Sėdint prie jūros net per kelis metrus nuo kai kurių žmonių tvoskia kvepalais. Kam tai reikalinga?“ – klausia ji.
TPO naudojamas ir odontologijoje
TPO gali būti naudojamas ne tik kosmetikoje, bet ir kai kuriose dantų plombose – kaip kietėjimo procesą inicijuojanti medžiaga. Dabartiniai medicinos reglamentai leidžia tokią medžiagą naudoti odontologijoje, tačiau kai kurios klinikos TPO jau atsisako savo iniciatyva.
Gydytojos vertinimu, ateityje nauji moksliniai duomenys gali lemti griežtesnes priemones ir kitose srityse. Ji mano, kad galimos rizikos gali paskatinti iš naujo įvertinti ir kai kurias saulės apsaugos kremuose naudojamas medžiagas.
„Paskutinius 50 metų mes bandom savo ląsteles priversti gyventi nenormaliomis sąlygomis, todėl jos išsigimsta“, – primena E. Juodžbalienė. Jos teigimu, informuoti pasirinkimai ir holistinis požiūris gali padėti mažinti ilgalaikę riziką, susijusią su kasdieniais grožio ritualais.