Kojų niežėjimas ne visada tėra sausos odos požymis: kada verta sunerimti?

Kojų niežėjimą kartais sukelia paprastas odos išsausėjimas ar ją dirginantis audinys, tačiau nuolatinis ir intensyvus niežulys gali būti susijęs ir su sveikatos sutrikimais. Jis ne tik trikdo kasdienybę, bet ir gali pažadinti naktį, kelti nerimą ar ilgainiui prisidėti prie depresijos. Nors kasymasis trumpam palengvina, nuolatinis odos žalojimas gali dar labiau sustiprinti niežėjimą.

Šaltuoju metų laiku oda dažnai praranda drėgmę ir tampa jautresnė, o šiurkštūs drabužių audiniai gali ją papildomai dirginti. Vis dėlto kai kuriais atvejais kojų niežėjimas signalizuoja ligą, dėl kurios reikalinga gydytojo konsultacija.

Kaip su tuo gali būti susijęs diabetas?

Viena iš galimų ilgalaikio niežulio priežasčių yra diabetas. Sergant šia liga, niežulį gali lemti keli skirtingi organizmo pokyčiai:

  • Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje: ilgą laiką aukštas gliukozės lygis gali pažeisti nervus ir kraujagysles, todėl ima niežėti odą.
  • Susilpnėjusi kraujotaka: dėl prastesnės kraujotakos kojų oda gali išsausėti ir pradėti niežėti.
  • Diabetinė neuropatija: nervų pažeidimas gali pasireikšti ne tik tirpimu ar dilgčiojimu, bet ir stipriu niežuliu.
  • Diabetinė nefropatija: sutrikus inkstų veiklai, organizme gali kauptis toksinai, o tai taip pat gali sukelti odos niežėjimą.
  • Erupcinė ksantomatozė: nepakankamai kontroliuojamas diabetas kartais lemia smulkių, niežtinčių, į spuogus panašių iškilimų atsiradimą. Dažniausiai jie būna ant šlaunų, sėdmenų arba alkūnių linkių.

Odos ligos ir drėgmės trūkumas

Niežulį gali sukelti ir egzema, psoriazė, niežai (skabiozė) ar dilgėlinė (urtikarija). Šioms būklėms būdingi odos uždegimai, bėrimai ir intensyvus noras kasytis.

Kita galima priežastis – kserozė, arba labai sausa oda. Ji gali atsirasti dėl aplinkos veiksnių, drėgmės trūkumo ar su amžiumi susijusių pokyčių, ypač vyresniame amžiuje.

Tokiu atveju oda gali niežėti net ir nenustačius kitos aiškios medicininės priežasties.

Kada niežėjimas gali būti kitos ligos požymis?

Kai kuriais atvejais niežulys būna vienas iš dar nenustatytos ligos simptomų. Tarp galimų priežasčių minimos:

  • Limfomos: niežėjimas dažnai pasireiškia sergant Hodžkino limfoma arba odos T ląstelių limfoma.
  • Odos vėžys: kartais niežėti gali odos dėmė, naujas apgamas arba pakitęs esamas apgamas. Niežulys gali atkreipti dėmesį į tokio darinio formos ar dydžio pokyčius.
  • Pažengusi inkstų liga: kai inkstai nebegali tinkamai filtruoti kraujo, niežėjimas gali tapti vienu iš dažnų simptomų. Tai nebūtinai susiję su diabetu.
  • Kepenų ligos: jeigu niežėjimas prasideda delnuose ar pėdose ir vėliau plinta, tai gali būti kepenų sutrikimo signalas. Galimos priežastys – cirozė, užsikimšęs tulžies latakas arba hepatitas C, sukeliantis kepenų uždegimą.
  • Skydliaukės sutrikimai: jie taip pat gali lemti odos niežėjimą. Kai kuriems žmonėms išsivysto lėtinė dilgėlinė – iškilios, niežtinčios, raudonos arba odos spalvos dėmės, kurios tai atsiranda, tai išnyksta.

Niežėjimą gali sukelti alergija arba vaistai

Jeigu kojos paraudusios ir ant jų matyti bėrimas, galima įtarti kontaktinį dermatitą – alerginę odos reakciją. Ją gali sukelti nikelis, aptinkamas įvairiuose metaluose, pavyzdžiui, užtrauktukuose, taip pat kvapiosios medžiagos, šampūnai, lateksas, cementas, skalbikliai ar audinių minkštikliai.

Niežulys taip pat gali būti šalutinis vaistų poveikis arba reakcijos į medikamentus požymis. Odos simptomai yra viena dažniausių alergijos vaistams formų.

Kaip sau padėti namuose?

Norą kasytis galima sumažinti keliais paprastais būdais. Dermatologai rekomenduoja:

  • Vėsinti niežtinčias vietas: prie odos galima pridėti ledo paketą arba vėsią, drėgną šluostę. Šaltis padeda mažinti uždegimą ir ramina odą.
  • Išbandyti avižinių dribsnių vonią: tam tinka specialūs smulkūs avižų milteliai, skirti naudoti vonioje. Jie padeda valyti, drėkinti ir apsaugoti odą, taip pat gali mažinti uždegimą.
  • Reguliariai drėkinti odą: rinkitės bekvapį drėkinamąjį kremą, kuris mažiau tikėtina papildomai sudirgins odą. Drėkinimas gali būti naudingas ir tada, kai niežėjimas susijęs su rimtesne liga, pavyzdžiui, inkstų sutrikimu.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Medicinos pagalbos verta ieškoti, jeigu niežėjimas:

  • trunka ilgiau nei dvi savaites, nors bandėte jį malšinti namuose;
  • yra labai stiprus, trukdo susikaupti arba neleidžia miegoti;
  • atsirado staiga ir nėra aiškios jo priežasties;
  • apima visą kūną;
  • kartu pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, didelis nuovargis ar karščiavimas.

Nustačius ir gydant pagrindinę niežėjimo priežastį, dažnai palengvėja ir pats simptomas. Todėl užsitęsusio ar stiprėjančio kojų niežėjimo nereikėtų ignoruoti.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *