Širdies ir kraujagyslių būklei įtakos turi ne vien genetika ar cholesterolio kiekis. Svarbūs ir kasdieniai pasirinkimai, fizinis aktyvumas, miegas bei kitų organų, įskaitant burnos ertmę, būklė. Kai kurie įpročiai ilgainiui didina kraujospūdžio, aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.
Štai keturios sritys, kurioms verta skirti daugiau dėmesio, ir praktiški būdai pagerinti savo kasdienybę.
1. Burnos higienos nepaisymas
Uždegusios dantenos ir prasta dantų priežiūra gali būti susijusios su didesne širdies ligų rizika. Burnos ertmėje esančios bakterijos per kraują gali patekti į kraujagysles, skatinti uždegiminius procesus ir prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių formavimosi. Todėl kraujagyslių būklei svarbus ne tik cholesterolio kiekis – įtakos gali turėti ir organizme vykstantis uždegimas.
Siekiant sumažinti burnos uždegimų tikimybę, dantis reikėtų valyti bent du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą, o prireikus – tarpdančių šepetėlius. Profilaktinė odontologo apžiūra rekomenduojama bent kas pusmetį. Tinkama burnos priežiūra gali būti naudinga ir bendrai širdies bei kraujagyslių sveikatai.
2. Per didelis druskos kiekis maiste
Pasaulio sveikatos organizacija sveikiems žmonėms rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos. Vis dėlto daugelis Vakarų gyventojų jos gauna 10–12 gramų. Toks kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, kuris papildomai apkrauna širdį.
Natrio perteklius organizme skatina vandens kaupimąsi, didina kraujo tūrį ir apsunkina inkstų bei širdies darbą. Druskos kiekį galima mažinti rečiau renkantis perdirbtus ir rūkytus produktus bei atidžiai skaitant maisto etiketes. Patiekalams gardinti vietoje druskos tinka česnakas, citrina ar paprika.
Į mitybą taip pat verta įtraukti daugiau vaisių ir daržovių. Juose esantis kalis padeda pašalinti natrio perteklių ir normalizuoti kraujospūdį.
3. Ilgas sėdėjimas ir judėjimo stoka
Mažas fizinis aktyvumas ir ilgas sėdėjimas gali būti susiję su svorio augimu, lipidų apykaitos bei gliukozės apdorojimo pokyčiais ir sutrikusiu kraujospūdžio reguliavimu.
Šie veiksniai sudaro sąlygas aterosklerozei ir koronarinei širdies ligai vystytis.
Per savaitę rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvaus fizinio aktyvumo. Papildomai patariama įtraukti dvi jėgos treniruočių sesijas. Pradėti galima nuo kasdienio 20–30 minučių pasivaikščiojimo ryte arba po pietų. Šiuo atveju svarbiausias reguliarumas – dabartinis nuoseklus judėjimas širdžiai naudingesnis nei anksčiau buvęs trumpalaikis sporto perteklius.
4. Nuolatinis miego trūkumas
Mažiau nei 6 valandų miego per naktį siejama su didesne išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Miegas padeda reguliuoti kortizolio ir kitų hormonų išsiskyrimą, gliukozės apykaitą bei uždegiminius procesus.
Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas ir laikytis pastovaus režimo. Miego kokybę gali pagerinti ekranų atsisakymas prieš miegą, kofeino ribojimas po pietų, ramus vakaro ritualas ir tamsi bei vėsi miegamojo aplinka.
Augaliniai preparatai ir atsargumas
Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka pagrindiniu būdu rūpintis širdies sveikata, tačiau papildomai tradiciškai vartojami ir kai kurie augaliniai preparatai. Gudobelė, valerijonas bei sukatžolė gali būti vartojami siekiant raminti širdį ir reguliuoti kraujospūdį.
Prieš renkantis tinktūras ar kitus vaistažolių preparatus būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate medikamentus. Reguliari burnos priežiūra, mažesnis druskos kiekis, kasdienis judėjimas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Pajutus nerimo simptomus ar stiprų skausmą krūtinėje, į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.