Nuovargis ir susikaupimo sunkumai gali signalizuoti geležies trūkumą

Jei nuolat jaučiatės pavargę, stokojate energijos ir sunkiai sutelkiate dėmesį, nebūtinai dėl to kaltas vien įtemptas gyvenimo tempas, stresas ar nekokybiškas miegas. Tokie požymiai gali būti susiję ir su geležies trūkumu. Apie sumažėjusias šio mikroelemento atsargas kartais byloja ne tik suprastėjęs darbingumas ar lėtesnis mąstymas, bet ir blyškesnė oda bei plonėjantys plaukai.

„Jėgų stoka, sumažėjęs gebėjimas susikaupti yra gana dažni gyventojų nusiskundimai, nors akivaizdžių sveikatos problemų nėra. Visgi ne visada dėl to kaltas geležies stygius organizme, tačiau gana dažnai papildžius geležies atsargas savijauta pagerėja“, – sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja hematologė Lina Aleškevičienė.

Kodėl svarbu tirti ne tik hemoglobiną?

Geležis reikalinga hemoglobinui – medžiagai, kuri perneša deguonį į organizmo audinius ir organus. Tačiau normalus hemoglobino rodiklis dar ne visada reiškia, kad geležies atsargos yra pakankamos. Jas atspindi feritinas – baltymas, parodantis organizme sukauptą geležies rezervą.

Geležies atsargos gali pradėti sekti dar iki išsivystant mažakraujystei. Todėl žmogus gali jausti nuovargį ar susikaupimo sunkumus, nors hemoglobino kiekis kurį laiką išlieka normos ribose.

„Geležis yra sudedamoji hemoglobino dalis, atsakinga už deguonies pernešimą į organizmo audinius bei organus, o feritinas rodo, kiek geležies atsargų turime. Feritinas atspindi organizmo geležies atsargų kiekį.

Kai geležies suvartojama per mažai ar jos netenkama, pavyzdžiui, dėl kraujavimo, organizmas pirmiausia panaudoja geležį iš šių atsargų. Dėl to feritino lygis mažėja anksčiau nei hemoglobino, kuris kurį laiką gali išlikti normos ribose“, – sako L. Aleškevičienė.

Kokius tyrimus verta atlikti?

Neaiškios kilmės išsekimas yra priežastis pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus.

Vertinant galimą geležies stygių, svarbu tirti ne vien hemoglobiną, bet ir feritino koncentraciją.

Hematologai rekomenduoja siekti, kad feritino kiekis būtų gerokai didesnis už apatinę normos ribą – bent daugiau nei 40–50 mcg/l. Kai feritino koncentracija nesiekia 30 mcg/l, tai rodo, kad geležies atsargas reikėtų didinti.

„Rekomenduojamas feritino lygis turėtų būti gerokai aukštesnis nei apatinė normos riba –bent virš 40–50mcg/l. Jei feritino kiekis organizme yra mažesnis nei 30mcg/l, toks rezultatas rodo, jog reikėtų didinti geležies rezervą.

Tą padaryti galima tiek geriamaisiais geležies preparatais, tiek intraveninės geležies infuzijomis. Abu variantai yra tinkami, o konkretus parenkamas atsižvelgiant į individualią situaciją“, – sako gydytoja hematologė.

Kas gali lemti geležies stygių?

Geležies organizme gali sumažėti dėl nepakankamo jos kiekio maiste, prastesnio pasisavinimo arba kraujavimo. Pasisavinimą gali veikti tam tikri vaistai ir virškinimo trakto ligos, o viena iš galimų lėtinio kraujavimo priežasčių yra gausios menstruacijos. Didesnis geležies poreikis taip pat atsiranda nėštumo metu.

Geležies trūkumo problemą gali apsunkinti ir kitų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12 ar folio rūgšties, stoka.

Gydymas ir mitybos pasirinkimai

Gydymas gali prasidėti nuo mitybos pakeitimų ir geležies preparatų. Geriamieji preparatai vartojami dažnai, tačiau dėl šalutinio poveikio ar esant ryškiam trūkumui kai kuriems pacientams gali būti skiriama intraveninė geležis. Tinkamiausią būdą reikėtų pasirinkti kartu su gydytoju, gydymo metu stebint hemoglobino ir feritino rodiklius.

Geležies gausu raudonoje mėsoje, ankštiniuose augaluose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse ir stipriai praturtintuose produktuose. Geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl prie tokio maisto galima rinktis citrusinius vaisius ar papriką.

Jeigu pas šeimos gydytoją greitai patekti nepavyksta, galima apsvarstyti privačias medicinos paslaugas arba nuotolinę konsultaciją. „Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad daugėja gyventojų, kurie naudojasi privatiems asmenims skirtu sveikatos draudimu. Ši paslauga leidžia naudotis lengviau pasiekiamomis mokamomis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose“, − sako A. Zinevičius.

Nuolat varginantis nuovargis ir sunkumai susikaupti neturėtų būti automatiškai priskiriami gyvenimo tempui. Išsamesni kraujo tyrimai, įskaitant feritino analizę, gali padėti įvertinti geležies atsargas ir prireikus parinkti gydymą, kuris pagerintų savijautą bei darbingumą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *