Vilniaus miesto Centro poliklinikos įgyvendinta lytiškai plintančių infekcijų (LPI) profilaktikos programa parodė, kad šios ligos dažnai gali būti nenustatytos. Iš 850 ištirtų moterų bent viena LPI diagnozuota 490-iai – tai yra daugiau nei pusei tyrimo dalyvių.
Tyrime dalyvavo moterys nuo lytinio gyvenimo pradžios iki 50 metų. Buvo ieškoma chlamidijų, mikoplazmų ir ureaplazmų infekcijų. Gauti duomenys atskleidė ne tik didelį užsikrėtusiųjų skaičių, bet ir tai, kad skirtingos infekcijos neretai nustatomos tai pačiai moteriai.
Dažniausiai aptikta ureaplazma
Iš tirtų bakterinių infekcijų dažniausiai nustatyta ureaplazma (Ureaplasma urealyticum), o rečiausiai – Mikoplazma genitalium. Chlamidijos sudarė kiek daugiau nei 11 proc. visų infekcijų tarp užsikrėtusiųjų, mikoplazmos – apie 2 proc., o ureaplazma nustatyta beveik 98 proc. moterų, kurioms aptikta bent viena infekcija.
Kadangi viena moteris gali būti užsikrėtusi keliais patogenais vienu metu, atskirų infekcijų procentai neparodo tikslaus skirtingų užsikrėtusių žmonių skaičiaus.
Ureaplazma gali sukelti ureaplazmozę. Vyrams ji dažniau pasireiškia šlaplės uždegimu, arba uretritu, o moterims – gimdos kaklelio uždegimu, vadinamu cervicitu. Infekcija neretai būna besimptomė: požymius jaučia tik 20–30 proc. užsikrėtusiųjų. Moterims gali pagausėti išskyrų iš genitalijų, atsirasti sudirgimas ar perštėjimas. Bakterija taip pat dažnai siejama su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis, o kai kuriais atvejais gali sukelti sąnarių uždegimą.
Mikoplazminės infekcijos gali pasireikšti panašiai. Chlamidijos savo ruožtu gali sukelti konjunktyvitą, sąnarių, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimus. Šios infekcijos komplikacijos gali lemti sąaugų susidarymą mažajame dubenyje, o dėl kiaušintakių užakimo – ir nevaisingumą.
„Literatūroje rašoma, kad net 80 proc. populiacijos yra apsikrėtę šia infekcija. Moterys, pas kurias randama ureaplazma, dažniausiai skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis iš genitalijų, sudirgimo, perštėjimo pojūčiu.
Ši bakterija dažnai būna besikartojančių šlapimo takų infekcijų priežastimi, kartais gali sukelti sąnarių uždegimą. Panašiais požymiais pasireiškia ir mikoplazminės infekcijos.
Chlamidijos gali būti konjungtyvito, sąnarių uždegimų, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų priežastimi. Šios bakterijos sukelta infekcija gali būti sąaugų mažajame dubenyje priežastimi, tai gali lemti moters nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo. Todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir skirti gydymą abiem partneriams“, – paaiškina medikė.
Daugiausia atvejų nustatyta 20–39 metų moterims
Daugiau nei 88 proc. visų nustatytų infekcijų teko 20–39 metų moterims – potencialiai gimdančio amžiaus grupei. Negydomos LPI gali paveikti ne tik vaisingumą, bet ir nėštumo eigą: didėja persileidimo, pirmalaikio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo bei infekcijų gimdymo metu ir po jo rizika. Taip pat dažnėja lėtiniai ir pasikartojantys šlapimo takų bei lyties organų uždegimai.
„Būtina gydyti visas moteris, kurioms nustatyta chlamidinė infekcija arba pasireiškia klinikiniai reiškiniai, kai organizme aptinkama ureaplazma ar mikoplazma“, – sako Centro poliklinikos akušerė-ginekologė.
Nemokami tyrimai padeda infekcijas nustatyti anksčiau
Lytiškai aktyvioms moterims rekomenduojama tikrintis reguliariai, bent kartą per metus. Tai leidžia anksčiau nustatyti infekciją, pradėti gydymą ir sumažinti jos perdavimo partneriams tikimybę. Vis dėlto Lietuvoje LPI tyrimai dažniausiai yra mokami, todėl pasitikrinti gali ne visi.
Centro poliklinikos iniciatyva Vilniuje nuo 2009 metų nemokamai ištirta daugiau nei 4 tūkst. moterų. Per pastaruosius metus atliktas nemokamas tyrimas taip pat parodė didelį užsikrėtusiųjų skaičių.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos minėtos infekcijos nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Taip yra dėl to, kad jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nevengia nesaugių lytinių santykių, partnerių kaitos. Problema yra ta, kad Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų tyrimai yra mokami, todėl ne visiems prieinami.
Svarbu, kad ir ateityje Vilniaus mieste būtų įgyvendinama lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programa ir bent daliai moterų būtų atliekami nemokami tyrimai“, – sako akušerė-ginekologė.
Visuomenės sveikatos kampanijos, nemokama diagnostika ir abiejų partnerių gydymas yra pagrindinės priemonės, galinčios mažinti LPI paplitimą, apsaugoti moterų sveikatą ir išsaugoti reprodukcines galimybes.