Insultas dažniausiai atpažįstamas pagal staiga atsiradusį veido nusilpimą, galūnių silpnumą ar sutrikusią kalbą. Vis dėlto, pasak amerikiečių gydytojo Eriko Bergo, kai kurie neįprasti požymiai gali pasirodyti dar likus kelioms dienoms iki akivaizdžių simptomų.
Į kokius neįprastus simptomus atkreipti dėmesį?
Ankstyvas galimos grėsmės pastebėjimas leidžia greičiau kreiptis medicininės pagalbos ir imtis prevencinių veiksmų. Erikas Bergas pabrėžia, kad pirmieji ženklai gali skirtis nuo tų, kurie pasireiškia jau įvykus insultui.
„Kai įvyksta insultas, žmogus jaučia: veidas nusilpsta iš vienos pusės, rankos ar kojos nebeklauso, o kalba tampa nerišli. Tačiau pirmieji insulto požymiai, kurie atsiranda anksčiau, šiek tiek skiriasi“, – teigia gydytojas.
Jo išskiriami galimi ankstyvieji signalai:
- stiprus galvos skausmas, kartu pasireiškiantis pykinimas;
- įkyri ir nepraeinanti žagsėjimo ataka;
- stiprus krūtinės skausmas.
Šie požymiai nelaikomi įprastais insulto simptomais, tačiau jų derinys su kitomis rizikos aplinkybėmis gali rodyti padidėjusią grėsmę. Ypač svarbu jų neignoruoti, jei simptomai kartojasi arba stiprėja.
Kaip atpažinti jau prasidėjusį insultą?
Reikėtų žinoti ir tipiškus insulto požymius: vienos veido pusės nusilpimą, rankos ar kojos silpnumą bei kalbos sutrikimus. Būklę galima greitai įvertinti pasitelkus FAST atmintinę, kurios pavadinimą sudaro angliški žodžiai „Face, Arm, Speech, Time“.
- Jei viena veido pusė nusvyra, tai gali būti insulto požymis.
- Jei žmogus negali pakelti rankos arba ji nusilpusi, būtina reaguoti nedelsiant.
- Nerišli kalba taip pat reikalauja skubios pagalbos.
- Pastebėjus šiuos simptomus, reikia kviesti greitąją pagalbą ir pasakyti, kada jie pirmą kartą prasidėjo.
Laiku suteikta pagalba gali suteikti galimybę taikyti specialų gydymą. Intraveninė trombolizė paprastai gali būti skiriama per pirmąsias 4,5 valandos nuo simptomų pradžios, o kai kuriems pacientams gali būti atliekama mechaninė trombektomija per ilgesnį laikotarpį.
Kuo greičiau žmogus patenka į specialistų priežiūrą, tuo didesnė tikimybė sumažinti ilgalaikius padarinius.
Kas didina insulto riziką?
Insulto tikimybę didina nekontroliuojamas arterinis kraujospūdis, prieširdžių virpėjimas arba kita aritmija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas ir nutukimas.
Riziką mažinti padeda reguliarūs sveikatos patikrinimai, lėtinių ligų gydymas, subalansuota mityba, mažesnis druskos ir alkoholio vartojimas bei fizinis aktyvumas.
Jei vargina nuolatinis galvos skausmas su pykinimu, nepraeinantis žagsėjimas ar staigus krūtinės skausmas, ypač kartu su neurologiniais simptomais, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą. Laiku įvertinti neįprasti požymiai gali padėti išsaugoti gyvybę ir sumažinti ilgalaikių sveikatos sutrikimų riziką.