Aterosklerozė, dar dažnai vadinama kraujagyslių „kalkėjimu“, yra viena iš pavojingiausių lėtinių ligų, kurios metu ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalai ir kalcis. Šis procesas lemia kraujagyslių susiaurėjimą, sutrikdo kraujotaką ir blogina organizmo aprūpinimą gyvybiškai svarbiais elementais – deguonimi ir maisto medžiagomis. Tai skatina trombų susidarymą ir sukelia pavojų svarbiems organams, tokiems kaip širdis, smegenys ar inkstai.
Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas atkreipia dėmesį, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ženkliai didėja sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičius. Jo teigimu, įtaką šių ligų vystymuisi turi ne tik genetika, bet ir gyvenimo būdas: „Sėslus gyvenimas, nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas lemia aterosklerozės vystymąsi net jaunimo tarpe – pacientai neretai kreipiasi jau nuo 40 metų amžiaus. Nors medicinos pažanga leidžia efektyviau gydyti šias ligas, sergančiųjų nemažėja.“
Rizikos veiksniai, skatinantys aterosklerozės vystimąsi
Genetiniai veiksniai vaidina neabejotiną vaidmenį kraujagyslių ligų rizikos didinime. Jei artimi giminaičiai sirgo kraujagyslių ligomis, rizika susirgti taip pat padidėja. Vis dėlto svarbus vaidmuo tenka ir kasdieniam gyvenimo būdui. Stresas, nerimas, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, bei fizinio aktyvumo stoka reikšmingai didina aterosklerozės išsivystymo tikimybę.
„Blogojo“ cholesterolio vaidmuo ir mitybos svarba kraujagyslių sveikatai
Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, reikalinga ląstelių veiklai, tačiau jo perteklius kenkia organizmui. Ypač pavojingas yra mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis kraujyje. Šie lipidai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir sukelia aterosklerozę. Dėl šios priežasties svarbu riboti sočiųjų riebalų vartojimą – daugiausia gyvūninės kilmės produktų.
Kraujagyslių chirurgas pabrėžia, kad visiškai atsisakyti tam tikrų maisto grupių nereikia: svarbiausia laikytis subalansuotos mitybos su tinkamu baltymų, riebalų ir angliavandenių santykiu bei atsižvelgti į individualius organizmo poreikius.
Be to, svarbu vengti nuolatinio streso, kuris ne mažiau kenksmingas kraujagyslėms nei prasta mityba.
Aterosklerozės simptomai – kada laikas kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų aterosklerozė vystosi nepastebimai, o ankstyvi požymiai gali būti visiškai nepastebimi. Tačiau svarbu stebėti kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate dažną skausmą širdies srityje, širdies ritmo sutrikimus, dusulį ar neįprastą kvėpavimo pasunkėjimą, nedelsti – būtina kreiptis į specialistą.
Kalbant apie periferines arterijas, vienas aiškus simptomas yra pasikartojantys kojų skausmai, ypač blauzdų srityje, kurie didėja vaikštant. Iš pradžių skausmas pasireiškia po didesnio fizinio krūvio, vėliau diskomfortas jaučiamas net ir po kelių šimtų metrų ėjimo. Kritinė būklė, kai žmogui tenka dažnai sustoti ir ilsėtis net po minimalaus ėjimo, rodo pažengusią ligos stadiją, kuri gali reikšti rimtą pavojų gyvybei.
Pasitaiko atvejų, kai pacientai ignoruoja simptomus arba atidėlioja vizitą pas gydytoją, tikėdamiesi, kad problema praeis savaime. Tačiau gydytojas Bičkauskas įspėja: „Dažnai tenka išgirsti, kad pacientai kreipiasi jau tada, kai liga smarkiai pažengusi. Tokiu atveju gydymas yra sudėtingesnis, o komplikacijų rizika – didesnė.“
Diagnozė ir gydymas – kodėl svarbu nesišvaistyti laiku?
Diagnozuojant aterosklerozę, itin svarbus yra išsamus pirminis paciento apklausimas, kuris padeda gydytojui įvertinti riziką ir numatyti gydymo taktiką. Dažniausiai pradedama nuo medikamentinio gydymo, kuris padeda stabilizuoti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką. Tačiau esant pažengusiems atvejams gali būti reikalinga chirurginė intervencija, tokia kaip kraujagyslių atstatymas ar protezavimas.
Gydymo sėkmė priklauso nuo laiku pradėto gydymo ir paciento aktyvaus dalyvavimo bei gyvenimo būdo keitimo.
Prevencija – sveiko gyvenimo būdo būtinybė
Efektyviausia apsauga nuo aterosklerozės – atsakingas ir sąmoningas gyvenimo būdas. Tai apima subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą, streso valdymą ir žalingų įpročių atsisakymą. Gydytojo Bičkausko patarimas yra aiškus: „Nors pradėti sveikai gyventi gali būti sunku, ilgainiui tai duoda apčiuopiamos naudos. Svarbu nuo vaikystės įpratinti save ir artimuosius prie sveiko gyvenimo principų, nes prevencija padeda išvengti daugelio problemų ateityje.“
Laiku atpažinus aterosklerozės požymius ir imantis tinkamų priemonių, galima žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti sunkių, kartais net mirtinų komplikacijų. Todėl nereikėtų ignoruoti savo sveikatos ir laiku kreiptis į specialistus.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.