Miegas yra vienas svarbiausių organizmo sveikatos garantų, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Nors daugelis žino, kad pakankamas poilsis būtinas, dažnai kyla klausimas – kiek valandų miego iš tiesų reikia po 50-ies? Naujausi, 25 metus trukę moksliniai tyrimai, kuriuose dalyvavo beveik 8 tūkstančiai Jungtinės Karalystės gyventojų, pateikia svarbių atsakymų, leisdami geriau suprasti miego trukmės reikšmę ilgesniam ir kokybiškesniam gyvenimui.
Trūkstamo miego kaina – didėjanti lėtinių ligų rizika
Remiantis tyrimo rezultatais, asmenims, kurie sulaukę 50 metų miega penkias valandas ar mažiau, ženkliai išauga rizika susirgti keliomis lėtinėmis ligomis. Palyginus su tais, kurie miega optimaliai – apie septynias valandas per parą, trumpamiegiai dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Net 30 proc. didesnė tikimybė diagnozuoti bent dvi iš 13 tiriamų lėtinių ligų yra rimtas įspėjimas apie nepakankamo miego pasekmes. Ši statistika dar labiau auga su amžiumi – šešiasdešimtmečiams rizika padidėja iki 32 proc., o septyniasdešimtmečiams – net iki 40 proc.
Tyrėjai iš Londono universiteto koledžo (UCL) detaliai išanalizavo būkles, tarp kurių yra depresija, kepenų ligos, širdies ligos, insultas, diabetas, vėžys ir net Parkinsono liga. Šių ligų kompleksas ypač grėsmingas vyresniems žmonėms, nes ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir ženkliai padidina sveikatos sistemos naštą. Todėl tyrėjai rekomenduoja kasdien miegoti bent septynias, optimaliau – aštuonias valandas, siekiant sumažinti šių ligų išsivystymo tikimybę.
Ne tik per trumpas, bet ir per ilgas miegas – rizikos veiksnys
Įdomu tai, kad mokslininkai atkreipia dėmesį ne tik į trumpą miego trukmę, bet ir į per ilgą nakties poilsį. Nustatyta, kad vyresni žmonės, kurie kas naktį miega daugiau nei devynias valandas, taip pat yra dažniau diagnozuojami su keliomis lėtinėmis ligomis. Šis reiškinys ypač pastebimas ekonominių galimybių turinčiose šalyse, kur didelė vyresnio amžiaus gyventojų dalis serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
Dr. Severine Sabia, pagrindinė tyrimo autorė, akcentuoja, jog nors su amžiumi keičiasi miego struktūra ir įpročiai, vis vien verta laikytis rekomendacijos miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų per parą. Tai padeda palaikyti organizmo funkcijas, gerina bendrą savijautą ir mažina lėtinių susirgimų tikimybę.
Miego higiena – kokybiško poilsio pamatas
Be miego trukmės svarbu ir miego kokybė. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad apie 7 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių miega tik po penkias valandas, trečdalis – šešias, beveik pusė – septynias, o apie 15 proc. – aštuonias ar daugiau valandų. Šie duomenys parodo, kad nemažai žmonių vis dar nereguliuoja savo miego režimo pagal sveikatos rekomendacijas.
Dr. Sabia pastebi, kad gera miego higiena yra itin svarbi – miegamasis turi būti tylus ir tamsus, ideali temperatūra turėtų būti maloni, o prieš nakties poilsį reikėtų vengti elektroniką spinduliuojančios šviesos bei sunkesnių vakarienių. Taip pat svarbus dienos metu vykdomas fizinis aktyvumas ir pakankamas buvimas natūralioje saulės šviesoje, kurie padeda reguliuoti biologinius ritmus ir gerina miego kokybę.
Apibendrinant, šiomis paprastomis, tačiau svarbiomis taisyklėmis pasinaudojus galima gerokai pagerinti ne tik miego kokybę, bet ir sumažinti lėtinių ligų riziką bei pailginti gyvenimo trukmę. Kokybiškas miegas – tai investicija į kiekvieno žmogaus sveikatą ir ilgaamžiškumą.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.