Cholesterolis dažnai suvokiamas tik kaip žalingas organizmui, tačiau tai yra tik dalis tiesos. Žinoma Lietuvos gydytoja, profesorė Jurgita Plisienė, griauna septynis populiarius mitus apie cholesterolį ir aiškina, kodėl šis riebalų tipas būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Jos teigimu, ne visas cholesterolis yra blogas – organizmui reikalingas ir gerasis cholesterolis (DTL), kuris atlieka apsauginę funkciją, bei blogasis cholesterolis (MTL), kurio perteklius kelia riziką širdies ir kraujagyslių ligoms.
Kas yra cholesterolis ir kiek jis reikalingas organizmui?
Cholesterolis yra būtina medžiaga, kurią organizmas naudoja kaip statybinę medžiagą ląstelėms, taip pat jis svarbus hormonų, tulžies ir vitamino D sintezei. Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolis skirstomas į gerąjį – didelio tankio cholesterolis (DTL) ir blogąjį – mažo tankio cholesterolis (MTL). Gerasis cholesterolis padeda pašalinti blogąjį iš kraujo ir apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo pažeidimų. Tuo tarpu padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis yra susijęs su aterosklerozės, kitaip tariant, kraujagyslių susiaurėjimo rizika, kuri gali sukelti širdies infarktą ar insultą.
Gyvenimo būdo ir genetiniai veiksniai cholesterolio padidėjimui
Profesore pabrėžia, jog cholesterolio kiekį įtakoja ne tik gyvenimo būdas, bet ir genetika. Jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų arba staigių mirčių, svarbu būti itin atidiems savo sveikatai. Pvz., tokiais atvejais reikalingas ankstyvas cholesterolio kiekio stebėjimas ir, esant poreikiui, gydymas. Taip pat amžius bei lytis turi įtakos – estrogenai jaunoms moterims suteikia apsaugą nuo širdies ligų, o vyrai dažniau suserga jauname amžiuje.
Ar pakanka vengti cholesterolio turinčių produktų?
Dažnai manoma, kad vengiant cholesterolio turinčių produktų galima užtikrinti gerą sveikatą. Tačiau prof. Plisienė paaiškina, kad apie 80 proc. cholesterolio gamina pats organizmas, todėl mityba koreguoja tik dalį jo kiekio. Nepaisant to, teisinga mityba gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį apie 20-30 proc., o tai jau reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Fizinis aktyvumas ir cholesterolio lygis
Reguliarus fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio kiekį ir mažina blogojo kiekį, taip prisidedant prie širdies sveikatos stiprinimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad treniruotės bent tris kartus per savaitę po 45 minutes ženkliai gerina lipidų profilį ir mažina kardiovaskulinių ligų riziką. Be to, fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje – visus svarbius rizikos veiksnius.
Vaistai nuo cholesterolio: kada ir kaip juos vartoti?
Ne visada pavyksta kontroliuoti cholesterolio kiekį tik gyvenimo būdo pokyčiais. Jei pacientas jau sirgo infarktu, patyrė insultą ar turi kitų kardiovaskulinių ligų, vaistai, tokie kaip statinai, yra būtini. Profesorė pažymi, kad statinų vartojimas padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį iki saugių ribų ir užkerta kelią pakartotiniams širdies priepuoliams. Taip pat svarbu atsiminti, kad statinus privaloma vartoti nuosekliai, laikantis gydytojo nurodymų – vaistų negalima nutraukti savavališkai.
Paneigiami mitai apie statinų šalutinį poveikį
Vienas populiariausių mitų yra, kad statinai neigiamai veikia kepenis, sukelia raumenų skausmus ir net demenciją. Profesorė pabrėžia, jog šie vaistai yra gerai ištirti, o šalutiniai poveikiai pasitaiko retai. Be to, atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma nepageidaujamų simptomų yra vadinamojo „nocebo“ efekto pasekmė, kai pacientai tikisi neigiamo poveikio ir dėl to jį patiria. Priešingai, statinai gali apsaugoti smegenis nuo demencijos, o pavojingi kepenų pažeidimai dėl jų vartojimo yra labai reti.
Kaip ilgai reikia vartoti cholesterolio mažinimo medikamentus?
Statinai nėra vaistai, kuriuos vartojama ribotą laiką – jie veikia tol, kol jų vartojama. Nutraukus vartojimą, blogojo cholesterolio kiekis greitai grįžta į ankstesnį lygį, todėl savavališkas gydymo nutraukimas gali padidinti širdies ligų riziką. Profesorė rekomenduoja gydymo laikytis griežtai pagal gydytojo nurodymus ir nepamiršti, kad būtinų gyvenimo būdo pokyčių derinys su medikamentiniu gydymu suteikia geriausius rezultatus.
Apibendrindama, profesorė ragina kiekvieną žmogų pradėti rūpintis savo sveikata jau šiandien: keisti mitybą, būti fiziškai aktyviu ir atsakingai žiūrėti į gydytojų rekomendacijas. Tinkamas gyvenimo būdas ir modernios medicinos pasiekimai kartu padeda užkirsti kelią pavojingoms širdies ir kraujagyslių ligoms bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.