Demencija nėra įprasta senėjimo pasekmė – tai progresuojanti smegenų liga, galinti paveikti ne tik atmintį, bet ir mąstymą, sprendimų priėmimą, kalbą bei asmenybę. Anksti pastebėti pokyčiai leidžia laiku kreiptis pagalbos, pradėti gydymą, planuoti ateitį ir pasirūpinti geresne paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybe.
Nors kiekvieno žmogaus simptomai gali skirtis, yra keli elgesio ir kasdienio funkcionavimo pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti.
1. Pamirštami neseniai įvykę dalykai
Demencijai būdingi atminties sutrikimai skiriasi nuo įprasto retkarčiais pasitaikančio užmaršumo. Žmogus gali neatsiminti neseniai gautos informacijos ar svarbių įvykių, pakartotinai klausinėti to paties, nors atsakymą jau girdėjo.
Kasdienybėje jis gali vis dažniau remtis užrašais, priminimais arba artimųjų pagalba atlikdamas veiksmus, kuriuos anksčiau gebėdavo atlikti savarankiškai.
2. Darosi sunku planuoti ir spręsti problemas
Įspėjančiu ženklu gali tapti sunkumai atliekant užduotis, kurioms reikia susikaupimo, nuoseklumo ir sprendimų priėmimo. Pavyzdžiui, gali būti sudėtinga tvarkyti finansus, apmokėti sąskaitas ar vadovautis gerai pažįstamo recepto nurodymais.
Įprastoms užduotims atlikti gali prireikti gerokai daugiau laiko nei anksčiau.
3. Nebepavyksta atlikti įprastų veiksmų
Demencijos pradžioje sunkumų gali kilti atliekant veiksmus, kurie anksčiau buvo atliekami beveik automatiškai. Žmogus gali nebežinoti, kaip nuvažiuoti į gerai pažįstamą vietą, pamiršti žaidimo taisykles, kurias anksčiau mokėjo mintinai, arba nebesugebėti naudotis buitine technika.
Tai gali rodyti ne vien atminties, bet ir platesnį pažintinių funkcijų sutrikimą.
4. Prarandama orientacija laike ir vietoje
Žmogus gali pamiršti datą, metų laiką ar paros metą. Kai kuriais atvejais jis nebesupranta, kur yra ir kaip ten pateko. Taip pat gali būti sunku suvokti laiko tėkmę, planuoti ateitį ar prisiminti neseniai įvykusius dalykus.
Tokie epizodai kelia nerimą artimiesiems ir gali kelti grėsmę žmogaus saugumui.
5. Atsiranda naujų regimojo suvokimo sunkumų
Kai kurių demencijos tipų, ypač susijusių su Alzheimerio liga, atvejais pasireiškia vizualinio suvokimo problemų. Gali būti sunku įvertinti atstumą, atskirti spalvas ar kontrastą. Dėl to gali kilti problemų vairuojant arba atpažįstant veidus.
Tokie pokyčiai skiriasi nuo įprastų regėjimo sutrikimų, kuriuos lemia senėjimas ar akių ligos.
6. Keičiasi nuotaika ir asmenybė
Apie galimus pokyčius gali signalizuoti ir netikėti nuotaikos bei elgesio pasikeitimai. Žmogus gali tapti sumišęs, įtarus, prislėgtas, išsigandęs ar nerimastingas. Jis gali greitai supykti net dėl menkų priežasčių, ypač nepažįstamoje ar stresinėje aplinkoje.
Kitas požymis – pasitraukimas iš bendravimo, socialinės veiklos ir pomėgių, kurie anksčiau teikė džiaugsmą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus vieną ar kelis išvardytus pokyčius, svarbu nedelsiant pasitarti su gydytoju. Ankstyva diagnozė gali padėti parinkti tinkamiausią gydymą, palengvinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.
Be to, laiku suteikta pagalba leidžia geriau suplanuoti ateitį ir gauti pacientui bei jo artimiesiems reikalingą paramą bei išteklius. Demencija nėra gėdinga liga, todėl profesionalios pagalbos nereikėtų vengti.