Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradėjo nagrinėti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus. Jais būtų išplėstos transporto priemonių techninės būklės ir išmetamųjų teršalų kontrolės galimybės: teisę stabdyti automobilius įgytų ne tik policija, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Numatoma, kad tam tikrais atvejais pareigūnai galėtų ne tik patikrinti transporto priemonės emisijas, bet ir panaikinti jos techninės apžiūros dokumentus.
Kokias transporto priemones galėtų tikrinti institucijos?
Pagal siūlomą tvarką LTSA atstovai galėtų stabdyti M1 ir N1 klasės transporto priemones. Šioms kategorijoms priskiriami lengvieji keleiviniai automobiliai ir mažesni krovininiai automobiliai. Patikros metu būtų vertinama, ar išmetamųjų teršalų kiekis atitinka nustatytus reikalavimus.
Jeigu būtų nustatyta, kad automobilis dėl emisijų neatitinka techninių reikalavimų, jo techninės apžiūros dokumentas galėtų būti panaikintas.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams siūloma suteikti galimybę atlikti panašias patikras platesniam transporto priemonių ratui. Į jį patektų:
- M1 ir M2 klasės keleivinės transporto priemonės;
- M3 klasės transporto priemonės;
- N1, N2 ir N3 klasės krovininiai automobiliai.
Pakeitimų tikslas – mažesnė tarša ir saugesnis eismas
Įstatymo pataisomis siekiama mažinti oro taršą ir stiprinti eismo saugumą. Techninės apžiūros metu nustatoma transporto priemonių, kurios dėl techninės būklės gali kelti pavojų aplinkai arba saugiam eismui.
Platesnės kontrolės galios leistų greičiau nustatyti itin taršius automobilius ir pašalinti juos iš eismo. Kartu būtų siekiama, kad galiojantis techninės apžiūros dokumentas nesuteiktų galimybės toliau eksploatuoti transporto priemonės, jeigu ji akivaizdžiai neatitinka emisijų reikalavimų.
Vairuotojams ir įmonėms grėstų griežtesnės pasekmės
Jeigu pakeitimai būtų priimti, vairuotojai ir transporto sektoriaus įmonės susidurtų su intensyvesnėmis taršos patikromis.
Nustačius pažeidimą, transporto priemonė galėtų būti ne tik sustabdyta, bet ir netekti techninės apžiūros dokumento.
Tokiu atveju reikėtų pašalinti nustatytus gedimus ir iš naujo atlikti techninę apžiūrą. Kartu numatomi apeliaciniai mechanizmai, kurie leistų ginčyti kvalifikuotus sprendimus. Todėl teisės aktuose turės būti išsamiai apibrėžtos kontrolės procedūros ir kiti su jomis susiję teisiniai aspektai.
Taršos problemą iliustruoja techninės apžiūros duomenys
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2022 metais apie 50 proc. kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros iš karto nepraėjo. Maždaug 10 proc. iš jų, arba apie 78 tūkst. lengvųjų automobilių, pirmą kartą buvo atmesti dėl neatitikimų taršos reikalavimams.
Šie skaičiai rodo, kad veiksmingesnė emisijų kontrolė išlieka aktuali. Ji turėtų padėti mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir prisidėti prie saugesnio eismo.
Įgyvendinant naują tvarką reikėtų pasirūpinti pareigūnų mokymu ir tinkama technine įranga. Matavimai turėtų būti atliekami tiksliai ir patikimai, o pažeidimų fiksavimo bei nagrinėjimo procedūros – skaidrios. Tai padėtų sumažinti ginčų riziką ir užtikrintų efektyvesnę kontrolę.
Siūlomos pataisos dar nėra galutinai patvirtintos Seime. Jeigu joms būtų pritarta, naujoji tvarka galėtų įsigalioti jau kitais metais. Tokiu atveju institucijos turėtų daugiau galimybių prižiūrėti transporto priemonių techninę būklę ir jų emisijų atitiktį.