Vyrų ir moterų sergamumas onkologinėmis ligomis skiriasi ne tik ligos dažniu. Skiriasi ir navikų lokalizacija, išgyvenamumo rodikliai bei organizmo atsakas į gydymą. Specialistai pabrėžia, kad šiuos skirtumus lemia biologinių, genetinių, elgsenos ir socialinių veiksnių visuma.
Dažniausi navikai tarp vyrų ir moterų
„Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t. y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse bei pasaulyje, moterims dažniausiai diagnozuojamas krūties vėžys. Tarp vyrų dažniausia onkologinė liga yra prostatos vėžys.
Per gyvenimą vėžiu suserga maždaug trečdalis moterų ir beveik kas antras vyras. Net neįtraukus prostatos ir krūties navikų, vyrai dažniau serga plaučių, storžarnės, šlapimo pūslės bei hematologiniais navikais. Moterims dažniau nustatomi skydliaukės ir kai kurie reprodukcinės srities navikai.
Biologija ir genetika taip pat turi reikšmės
Vyrų ir moterų sergamumo skirtumai siejami su lyties hormonus reguliuojančiais mechanizmais, skirtingomis imuninėmis reakcijomis ir genų ekspresija.
„Piktybiniai navikai išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių (antra po širdies ir kraujagyslių ligų). Jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu.
Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, netaisyklinga mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša. Šie veiksniai kenksmingi visiems – ir vyrams, ir moterims“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas med. dr. Vincas Urbonas.
Genetikė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof.
Sonata Jarmalaitė atkreipia dėmesį į X chromosomą. „X chromosomoje yra daugiau kaip 800 genų. Dalis jų siejama su vėžio vystymusi. Vyrai turi vieną X chromosomą, o moters ląstelėse šios chromosomos yra dvi. Kad būtų išsaugotas genų balansas moters ląstelėse viena iš X chromosomų atsitiktiniu būdu inaktyvinama. Taip maždaug pusė moters ląstelių turi aktyvią vieną, o kita pusė – kitą X chromosomą.
Tad net ir įvykus vėžį sukeliančiai mutacijai pusė moters ląstelių išliks sveikos dėl atsitiktinio X chromosomos inaktyvinimo. Dar įdomiau, kad dalis nuo vėžio saugančių genų moters ląstelėse ekspresuojami abiejų chromosomų, tad moters organizmas tarsi dviguba jėga saugosi nuo vėžio“, – komentavo prof. S. Jarmalaitė.
Navikų genetika gali nulemti gydymo pasirinkimą
Genominiai tyrimai rodo, kad navikų mutacijų profiliai neretai skiriasi priklausomai nuo paciento lyties. „Tyrimas parodė, kad net pusė su vėžiu siejamų genų pasižymi lyčiai specifiniu mutacijų profiliu. Šis tyrimas ne tik paaiškino skirtingą lyčių sergamumą vėžiu, bet ir pagrindė jau senokai pastebėtą atsako į gydymą skirtumą“, – pažymi prof. S. Jarmalaitė.
Vienas iš pavyzdžių – EGFR geno mutacija plaučių navikuose. Ji dažniau nustatoma moterims, todėl joms dažniau skiriama taikinių terapija, o gydymo atsakas neretai būna geresnis. Tai rodo, kad paciento lytis turėtų būti vertinama parenkant gydymą ir analizuojant klinikinių tyrimų rezultatus.
Ankstyvas nustatymas ir emocinė parama
Mirtingumą nuo onkologinių ligų padeda mažinti ankstyva diagnostika ir galimybė gydytis patikimuose centruose. „Lietuvoje anksti diagnozavus, tarkime, prostatos vėžį 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc.“, – teigia dr. G. Smailytė.
Ne mažiau svarbus ir psichologinis palaikymas. „Yra įrodyta, kad onkologinių pacientų, sergančių depresija, išgyvenamumas yra mažesnis. Drąsiai galima teigti: pozityvumas tikrai turi teigiamos įtakos gydymo efektyvumui.
Tą patį galėčiau pasakyti ir apie religiją. Ji teikia dvasinės stiprybės pacientams bei padeda įveikti sunkumus, susijusius su liga bei gydymo sukeltais šalutiniais poveikiais“, – įsitikinęs dr. V. Urbonas.
Vyrų ir moterų skirtumai onkologijoje atskleidžia poreikį individualizuoti prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Vertinant paciento lytį kartu su kitais svarbiais veiksniais, galima tiksliau parinkti pagalbą ir įvertinti gydymo rezultatus.