Cukrinio diabeto paplitimas didėja: Lietuvoje sergančiųjų dalis siekia apie 5 proc., o per pastaruosius dešimtmečius registruojama vis daugiau ligos atvejų. Tyrimai rodo, kad II tipo diabeto rizikai įtakos gali turėti ne tik genetika ir gyvenimo būdas, bet ir darbo trukmė. Ypač ryškus šis ryšys pastebėtas tarp ilgai dirbančių moterų.
Ilgos darbo valandos susijusios su didesne rizika
Toronto darbo ir sveikatos instituto mokslininkai 12 metų analizavo daugiau nei 7 tūkst. žmonių duomenis. Tyrimas parodė, kad moterys, per savaitę dirbančios ilgiau nei 45 valandas, turėjo 51 proc. didesnę tikimybę susirgti II tipo diabetu nei tos, kurių darbo savaitė truko 35–40 valandų.
Vertindami rezultatus tyrėjai atsižvelgė į kelis rizikos veiksnius. Nepaisant to, ryšys tarp ilgesnio darbo laiko ir didesnės diabeto rizikos išliko reikšmingas.
Moterys po darbo dažniau susiduria su papildomu krūviu
Pasak tyrėjų, vienas iš galimų lyčių skirtumo paaiškinimų – nevienodai pasiskirstančios pareigos namuose. „Buvau nustebusi tokiais rezultatais. Tačiau žinome, kad moterys grįžusios po darbo apsiima nemažai ir buities darbų. Todėl tai taip pat prisideda prie didėjančios ligų grėsmės”, – pabrėžė Mahee Gilbert-Ouimet.
Namų ūkio ir šeimos rūpesčiai gali sumažinti laiką, skirtą poilsiui bei fiziniam aktyvumui. Tai, tyrėjų vertinimu, gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Skiriasi ir galimybės pajudėti darbo metu
Svarbus veiksnys gali būti ir fizinis aktyvumas darbo vietoje. Trečdalis ilgai dirbančių vyrų teigė, kad darbe gali pakeisti pozą, pakilti ar trumpam pasivaikščioti. Tokią galimybę nurodė turėjusios tik apie 8 proc. moterų.
Mažesnis aktyvumas reiškia ilgesnį sėdėjimą, kuris gali skatinti svorio augimą ir bloginti gliukozės apykaitą.
Prie rizikos gali prisidėti stresas ir miego stoka
Ilga darbo diena dažnai siejama su didesniu stresu.
Jis gali keisti kortizolio ir kitų hormonų kiekį, o kortizolio svyravimai gali turėti įtakos insulino atsakui bei gliukozės metabolizmui.
Stresas taip pat gali sutrikdyti miegą ir paveikti psichologinę sveikatą. Chroniškas miego trūkumas siejamas su medžiagų apykaitos sutrikimais bei antsvoriu – veiksniais, kurie didina II tipo diabeto riziką.
Ką galima keisti darbo vietoje ir kasdienybėje?
Medicinos specialistams rekomenduojama pacientų klausti apie darbo valandas ir sąlygas. Ši informacija gali būti svarbi vertinant metabolinę sveikatą ir galimus rizikos veiksnius.
Darbdaviai galėtų ieškoti būdų mažinti darbuotojų pervargimą:
- skatinti reguliarias pertraukas;
- gerinti ergonomines darbo sąlygas;
- sudaryti lankstesnio darbo laiko galimybes;
- leisti darbo metu atlikti fizinius pratimus.
Patys darbuotojai gali planuoti poilsį, skirti daugiau dėmesio miego higienai, reguliariam fiziniam aktyvumui ir streso valdymui, pavyzdžiui, atsipalaidavimo pratimams ar psichologinei pagalbai. Toks visapusiškas požiūris gali padėti mažinti diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką net tada, kai tenka dirbti ilgiau.