Melanoma laikoma agresyviausia odos vėžio forma. Nors ji sudaro maždaug 10 proc. visų piktybinių odos navikų, nuo jos miršta didžiausia dalis odos vėžiu sergančių pacientų – iki 75 proc. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama keliems šimtams žmonių, todėl svarbu žinoti pagrindinius rizikos veiksnius, atpažinti įtartinus odos pokyčius ir nedelsti kreiptis į gydytojus.
Kam melanomos rizika didesnė?
Vienas svarbiausių melanomos rizikos veiksnių yra ultravioletinė spinduliuotė. Didesnį pažeidžiamumą turi žmonės, kurių oda greitai nudega, taip pat šviesios odos, strazdanų, šviesių ar rudų plaukų atspalvių ir mėlynų akių savininkai.
Pastaraisiais metais melanoma diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms – pasitaiko atvejų tarp 20-mečių ir net nepilnamečių. Tam iš dalies įtakos gali turėti soliariumai bei neatsargus deginimasis per atostogas.
„Pernelyg ilgai būnant saulėje be apsaugų, ypač vaikystėje ar paauglystėje, padidėja rizika ateityje susirgti melanoma. Geriausiai savo odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus bei naudojant apsauginius kremus“, – apie tai, kaip galima sumažinti melanomos riziką, kalba J.Gibavičienė.
Vykstant į pietų kurortus reikėtų būti ypač atsargiems, nes ten saulės spinduliai odą veikia intensyviau. Rekomenduojama vengti tiesioginės saulės nuo 11 iki 14 valandos ir naudoti plataus spektro apsauginius kremus su pakankamu SPF.
Į kokius odos pokyčius atkreipti dėmesį?
Pradinė melanoma ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl ją gali būti sunku pastebėti iki ligai pereinant į pažengusią stadiją. Specialistai pataria stebėti naujai atsiradusius odos darinius ir jau esančių apgamų pokyčius.
- keičiasi apgamo forma, spalva ar dydis;
- kraštai tampa nelygūs;
- apgamas pradeda kraujuoti, niežėti ar perštėti;
- vienas apgamas aiškiai skiriasi nuo kitų.
Pastarasis požymis vadinamas bjauriojo ančiuko sindromu. Gydytoja pataria reguliariai apžiūrėti visą odą veidrodyje, pastebėtus pakitimus fiksuoti nuotraukomis ir kilus abejonių kreiptis į šeimos gydytoją arba dermatologą.
Sunkiau matomas kūno vietas gali padėti patikrinti artimieji.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Melanomos gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į ligos stadiją. Nustačius ankstyvą ligą, kai navikas yra plonesnis nei 1 mm, chirurginis pašalinimas dažnai būna visiškai efektyvus. Navikas išpjaunamas 1,5–2 cm atstumu nuo jo kraštų, o prireikus atliekama odos plastika, padedanti atkurti išvaizdą ir funkciją.
„Diagnozavus melanomą, būtina ištirti paciento limfmazgius dėl galimų metastazių, – sako gydytoja onkologė J.Gibavičienė. – Turi būti atliekama sarginio limfmazgio biopsija. Geriausia ligos prognozė, kai melanoma yra odos paviršiuje ir dar neišplitusi už odos ląstelės ribų.“
Pažengusiai melanomai gydyti gali būti skiriama medikamentinė terapija – biologinis gydymas, imunoterapija arba kelių metodų derinys. Metastazės gali susiformuoti limfmazgiuose, kepenyse, plaučiuose ar smegenyse, todėl gydymas kiekvienu atveju parenkamas individualiai.
„Dendritinių ląstelių preparatas indukuoja priešvėžinį imuninį atsaką, kuris gali užšaldyti ligą kurioje nors iš stadijų ir neleisti jai plisti ar atsinaujinti. Pradėjus šį vaistą taikyti kuo anksčiau, jis gali padidinti vėliau taikomo gydymo klinikinį efektyvumą“, – apie imunoterapijos derinimą su tradiciniais vėžio gydymo metodais pasakoja A.Vaitkevičienė.
Siekiant sumažinti melanomos riziką, svarbu saugotis saulės, nesinaudoti soliariumais ir reguliariai stebėti odą. Pastebėjus įtartinų pokyčių, specialistų konsultacijos nereikėtų atidėlioti, nes ankstyva diagnostika išlieka viena svarbiausių kovos su šia liga priemonių.