Kasdieniai mitybos pasirinkimai gali būti svarbūs ne tik savijautai, bet ir gyvenimo trukmei. Danijos Orhuso universiteto mokslininkų analizė parodė, kad skandinaviško tipo mitybos besilaikantiems žmonėms ankstyvos mirties rizika buvo maždaug 25 proc. mažesnė. Ryšys ypač išryškėjo vertinant mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių onkologinių susirgimų.
Didelė dalyvių imtis ir ilgas stebėjimas
Tyrėjai rėmėsi dviejų didelės apimties stebėjimų duomenimis. Juose dalyvavo daugiau nei 76 tūkst. žmonių, o stebėjimas pradėtas 1990-ųjų pabaigoje. Dalyviai reguliariai pateikė informaciją apie savo mitybą ir gyvenimo būdą.
Analizę atlikę autoriai, tarp jų docentė Kristina Dam ir tyrėja Anne Bak Merch, nurodė, kad nustatytas ryšys išliko įvertinus išsilavinimą, pajamas ir fizinį aktyvumą. Tai leidžia manyti, kad mitybos kokybė gali būti reikšmingas veiksnys, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.
Kokie produktai sudaro šį mitybos modelį?
Skandinaviška mityba nėra paremta griežtais draudimais. Tai veikiau subalansuotas principas, kurį galima įgyvendinti palaipsniui, keičiant kasdienius pasirinkimus.
- Mažinamas raudonos mėsos ir pridėtinio cukraus kiekis.
- Dažniau pasirenkami viso grūdo produktai ir ankštinės kultūros.
- Į racioną įtraukiama daugiau žuvies ir mažesnio riebumo pieno produktų.
- Pirmenybė teikiama vietiniams bei sezoniniams produktams.
- Didinama augalinės kilmės patiekalų dalis ir mažinamas perdirbto maisto vartojimas.
Galimas poveikis sveikatai ir aplinkai
Tokio mitybos modelio nauda siejama ne vien su mažesne mirtingumo rizika. Skandinaviškas mitybos stilius taip pat gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio formų rizika.
Šis pasirinkimas vertinamas ir dėl tvarumo. Maisto gamyba sudaro reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų dalį, o gyvulininkystė dažnai turi didžiausią poveikį aplinkai. Mažesnis raudonos mėsos kiekis ir didesnis augalinės kilmės baltymų vartojimas gali padėti sumažinti anglies pėdsaką, kartu išlaikant palankesnę mitybos sudėtį.
Kaip pradėti keisti mitybą?
Pereiti prie skandinaviškų principų galima neskubant ir neatsisakant visų mėgstamų patiekalų. Kasdienybėje verta dažniau rinktis žuvį bei ankštines daržoves, rafinuotus grūdus pakeisti viso grūdo produktais, o saldumynų ir perdirbtų užkandžių vartojimą sumažinti.
Svarbiausia – ne pavieniai draudimai, o pasikeitusios produktų proporcijos ir tvaresni ingredientai. Toks požiūris gali būti lengviau pritaikomas ilgą laiką.
Kodėl rezultatus reikėtų vertinti atsargiai?
Minėtos išvados gautos iš stebėjimo tyrimų, todėl jos neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės. Vis dėlto ilgai trukęs stebėjimas ir didelė dalyvių imtis sustiprina tyrėjų pateikiamų rezultatų reikšmę.
Prieš iš esmės keičiant mitybą, ypač sergant lėtinėmis ligomis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba dietologu. Bendra tyrimo žinia – ilgalaikės naudos gali suteikti ne radikalios dietos, o nuoseklūs, subalansuoti ir aplinkai palankesni pasirinkimai.