Kaklo traškinimas kai kuriems žmonėms trumpam suteikia palengvėjimą, tačiau staigūs galvos ir kaklo judesiai nėra tokie nekalti, kaip gali atrodyti. Kaklas yra viena judriausių, bet kartu ir pažeidžiamiausių stuburo sričių: jo slanksteliai mažesni, raumenys ne tokie tvirti, o kasdien tenka didelė įtampa ir apkrova.
Dėl šių priežasčių dažnas ar jėga atliekamas kaklo „trakštelėjimas“ gali būti susijęs ne tik su diskomfortu ir sąnarių dilimu, bet ir su rimtesnėmis traumomis bei komplikacijomis.
Staigūs judesiai gali paveikti kraujagysles
Per kaklo slankstelius eina vertebralinės arterijos ir kitos kraujagyslių jungtys, aprūpinančios smegenis deguonimi. Pernelyg staigus pasukimas ar trūkčiojimas gali pažeisti kraujagyslę ir sukelti disekciją – arterijos sienelės plyšimą sluoksniuose.
Toks pažeidimas gali sutrikdyti smegenų aprūpinimą krauju ir sukelti insultą. Mechaninis poveikis taip pat gali paskatinti tarpslankstelinės išvaržos atsiradimą arba pabloginti jau esamą būklę, dėl to gali būti dar labiau spaudžiami nervai ir kraujagyslės.
Aprašyti ir insulto atvejai
Medicinos praktikoje yra buvę atvejų, kai po bandymo „trakštelėti“ kaklą žmonės netrukus pajuto kūno tirpimą ir nebegalėjo vaikščioti. Tyrimai parodė, kad staigus judesys sukėlė kaklo srities kraujagyslės plyšimą, o tai išprovokavo insultą.
Tokie atvejai rodo, kad kaklo anatominė sandara nėra pritaikyta agresyvioms manipuliacijoms. Pavojingų pasekmių gali sukelti ne tik nuolatinis, bet ir vienkartinis netinkamas judesys.
Galimos traumos ir kada būtina kreiptis pagalbos
Traškinant kaklą gali būti traumuoti slanksteliai, o kai kuriais atvejais jie gali lūžti. Nedideli lūžiai dažniausiai gydomi 6–8 savaites nešiojant specialų kaklo įtvarą – Šanco apykaklę. Sudėtingesnių traumų atveju gali prireikti operacijos, ilgesnio sveikimo ir standaus imobilizavimo.
Skubios medicininės konsultacijos reikia, jei atsiranda:
- stiprus galvos skausmas;
- galvos svaigimas;
- pusiausvyros sutrikimai;
- kalbos sutrikimai;
- tirpimas.
Saugesni būdai mažinti kaklo įtampą
Kaklui skaudant ar sustingus, reikėtų vengti staigių sukimų ir trūktelėjimų. Manualinės terapijos bei masažo specialistai neturėtų atlikti agresyvių galvos sukimų, ypač kai nėra aiškios diagnozės.
Galimos saugesnės alternatyvos – švelnūs pratimai, savimasažas, raumenų elastingumo gerinimas ir kineziterapija, atliekama prižiūrint kvalifikuotam specialistui.
Vienas paprastas savimasažo būdas – teniso kamuoliukas. Atsigulkite ant grindų arba atsiremkite į sieną ir padėkite kamuoliuką tarp mentės bei stuburo, bet ne tiesiai ant stuburo. Švelniai remkitės kūno svoriu ir lėtai ridenkite kamuoliuką aukštyn bei žemyn. Tą patį pakartokite kitoje pusėje.
Svarbu nespausti per stipriai ir nestiprinti skausmo. Jei savijauta blogėja, atsiranda tirpimas, galvos svaigimas ar kalbos sutrikimai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti kaklo problemų riziką
Prevencijai svarbu sąmoningai riboti staigius judesius ir stiprinti kaklo raumenis reguliariais pratimais. Ilgai sėdint verta daryti pertraukas, atlikti švelnius tempimo pratimus ir pasirūpinti tinkama ergonomika.
Žmonės, anksčiau patyrę kaklo traumų ar jaučiantys neurologinius simptomus, prieš pradėdami bet kokias manipuliacines procedūras turėtų pasitarti su gydytoju. Nors kaklo traškinimas gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, saugesnis pasirinkimas yra laipsniškai taikomos priemonės, padedančios išvengti rimtų komplikacijų.