Širdies nepakankamumas gali ilgą laiką likti nepastebėtas, nes pirmieji jo požymiai neretai primena nuovargį ar kitus negalavimus. Minint Širdies nepakankamumo savaitę, pacientai ir medikai Lietuvoje kartu su tarptautinėmis organizacijomis siekia atkreipti dėmesį į šią klastingą, gyvybei pavojingą ligą.
Ligai būdingas didelis paplitimas ir mirtingumas
Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė, LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai, profesorė dr. Diana Žaliaduonytė sako, kad širdies nepakankamumu sergančių žmonių skaičius didelis ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
„Sergančiųjų šia liga statistika jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus, – teigia profesorė. – Šia liga sergančiųjų mirtingumas ženkliai didesnis nei žmonių, sergančių kitomis ligomis. Atliktų tyrimų duomenimis, mirčių skaičiumi lėtinį širdies nepakankamumą tiek moterų, tiek vyrų grupėse lenkia tik plaučių vėžys.“
Ši lėtinė liga smarkiai paveikia kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Kai širdis nebesugeba tinkamai varinėti kraujo, neigiamai paveikiamas visas organizmas. Profesorė D. Žaliaduonytė pasakoja, kad liga „atima daugelį mėgstamų veiklų, gyvenimo džiaugsmą, žmogus nebeturi jėgų net paprasčiausiems užsiėmimams, nuolat persekioja mirties baimė, apima depresinės nuotaikos“.
Pandemija padidino uždelstų atvejų riziką
Pasaulyje širdies nepakankamumas nustatytas maždaug 64 milijonams žmonių, Europoje – apie 15 milijonų, o Lietuvoje su šia diagnoze gyvena apie 130 tūkstančių gyventojų. Po diagnozės nustatymo per penkerius metus miršta kas antras pacientas, o dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis.
Sergamumo ir gydymo rodiklius paveikė ir COVID-19 pandemija. Pasak profesorės, dalis pacientų vengė gydymo įstaigų, todėl nebuvo laiku koreguojamos vaistų dozės ar skiriamas naujas gydymas.
„Kai kurių nuolatinių pacientų gydytojai kardiologai nesulaukė. Žmonės vengė gydymo įstaigų, apsilankymų pas gydytojus, ir jei širdies nepakankamumas progresavo, bet niekas nepakoregavo vartojamų vaistų dozių, nepaskyrė naujų ir tai lėmė blogą išeitį, jeigu įvyko staigus širdies nepakankamumo paūmėjimas, bet nebuvo suteikta pagalba, arba jei galbūt ištiko staigi mirtis, kuri sergant šia liga yra nereta, – tokio paciento mes jau, deja, nebeišvysime“, – kalba profesorė.
Per pandemijos metus sergančiųjų širdies nepakankamumu stacionarizavimas sumažėjo 20 proc. Tai reiškia, kad dalis pacientų galėjo likti negydyti arba jų liga buvo diagnozuota pavėluotai.
„Skaičiuojama, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu stacionarizavimas sumažėjo 20 proc. per pandemijos metus, o tai reiškia, kad, be tų atvejų, kai praradome pacientus, turime nemažai uždelstų širdies nepakankamumo atvejų ir nenumaldomai susidursime su problema, kai šie pacientai pateks į gydymo įstaigas smarkiai pažengus ligai“, – perspėja profesorė. Situaciją ji lygina su onkologija: „kuo ilgiau pradelsta, tuo blogesnė prognozė.“
Požymiai, kurių nereikėtų priskirti vien nuovargiui
Širdies nepakankamumą atpažinti sunku, nes sutrikus širdies gebėjimui aprūpinti organizmą krauju ima kentėti ir kiti gyvybiškai svarbūs organai. Dėl to nemažai atvejų diagnozuojama tik ligai jau gerokai progresavus.
Profesorė D. Žaliaduonytė ragina atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- nuolatinį nuovargį ir silpnumą;
- dusulį lipant laiptais ar į įkalnę, o vėliau – ir paprasčiausiai vaikštant;
- iš pradžių kojų, vėliau kitų kūno vietų tinimą.
„Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 sulaukusių 40-mečio ir jį perkopusių žmonių. Su amžiumi tikimybė didėja“, – sako kardiologė.
Gydymas gali pagerinti ligos eigą
Nors širdies nepakankamumas yra sunki lėtinė liga, gydymo galimybės plečiasi. Lietuvoje pacientams prieinami vaistai, sukurti remiantis pažangiais Europos mokslininkų farmacijos atradimais.
„Lietuvoje jau turime vaistų, pažangiausių Europos mokslininkų farmacijos atradimų, ir tai sergantiesiems širdies nepakankamumu yra labai gera naujiena. Yra tyrimais grįstų duomenų, kad net 50 proc. tinkamai gydomų pacientų iš sunkesnės širdies nepakankamumo klasės po vieno mėnesio gydymo pereina į lengvesnę“, – teigia profesorė.
Pastebėjus bent dalį simptomų, pasak specialistės, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją kardiologą. Pacientui svarbu stebėti savo būklę bei laiku atpažinti ligos paūmėjimą.
Specializuoti kabinetai veikia nuo 2015 metų
Širdies nepakankamumo kabinetai Lietuvoje pradėjo veikti 2015 metais. Profesorės teigimu, jų atsiradimas buvo reikšmingas žingsnis, nes tuo metu tokio tipo įstaigų neturėjo net dauguma Europos Sąjungos šalių, išskyrus Skandinaviją. Vis dėlto apie šių kabinetų teikiamą pagalbą žmonės vis dar žino per mažai.
„Širdies nepakankamumo kabinetus labai rekomenduojame žmonėms po širdies nepakankamumo gydymo stacionare, – teigia prof. D. Žaliaduonytė. – Specializuotas gydytojas ir specializuotas slaugytojas suteikia būtiną priežiūrą ir informaciją pacientui, besilankančiam tokiame kabinete – pradedant tyrimais, medikamentais, jų dozių parinkimu kiekvienam pacientui, baigiant darbo ir poilsio, geriamų skysčių režimo ir pan. sureguliavimu. Norėtųsi, kad apie Širdies nepakankamumo kabinetus išgirstų kuo daugiau žmonių.“
Siuntimą į tokį kabinetą po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo gali išrašyti gydytojas kardiologas, vidaus ligų gydytojas arba šeimos gydytojas.