Hematoma – tai į minkštuosius audinius išsiliejęs kraujas iš smulkiųjų kraujagyslių. Dėl to oda gali paruduoti, pagelsti ar pajuoduoti. Įprastai mėlynė atsiranda po sumušimo ir per kelias dienas ar savaites išnyksta, tačiau be aiškios priežasties atsirandančios ar ilgai išliekančios kraujosruvos gali signalizuoti apie organizmo sutrikimus.
Ne kiekviena mėlynė yra pavojinga
Po traumos susidariusi mėlynė dažniausiai atitinka smūgio stiprumą, palaipsniui keičia spalvą ir išnyksta savaime. Didesnio dėmesio reikėtų, jei kraujosruvos pasirodo spontaniškai, yra neįprastai didelės, skausmingos arba ilgai nepraeina.
Apie galimus sveikatos sutrikimus taip pat gali įspėti dažnai pasikartojančios mėlynės, kraujavimas iš nosies ar dantenų, tamsus šlapimas ir kraujo tyrimų pakitimai.
Ką daryti iškart po sumušimo?
Pirmosiomis valandomis ant sutrenktos vietos rekomenduojama dėti šaltą kompresą. Jis siaurina kraujagysles, mažina kraujavimą į audinius, tinimą ir skausmą. „Pirmąsias valandas ant sutrenktos vietos dedami šalti kompresai siaurina kraujagysles ir slopina skausmą. Praėjus dviem paroms po sumušimo galima pradėti šilumos procedūras, jos suaktyvina kraujo cirkuliacija ir padeda greičiau panaikinti kraujosruvas“, – teigia farmacininkė.
Praėjus dviem paroms, šilumos procedūros gali pagerinti kraujotaką ir padėti kraujosruvai greičiau rezorbuotis. Jei oda nepažeista, skausmui malšinti gali būti naudojami tepalai su arnikos ar medetkų ekstraktu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją ar specialistą verta kreiptis tada, kai mėlynės atsiranda be paaiškinamos priežasties, nuolat kartojasi, yra labai didelės arba skausmingos. Tokiais atvejais gali būti atliekami šie pirminiai tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas, įskaitant hemoglobino ir trombocitų rodiklius;
- krešėjimo tyrimai – INR ir APTT;
- kepenų fermentų tyrimai;
- esant indikacijai, koaguliacijos faktorių tyrimai arba hematologo konsultacija.
Kai kurios sisteminės ligos iš pradžių gali pasireikšti tik odos pokyčiais, todėl laiku atlikta diagnostika leidžia anksčiau nustatyti priežastį ir pradėti gydymą.
Kas gali lemti dažnesnes kraujosruvas?
„Kraujosruvos gali atsirasti sergant kepenų ligomis, tai gali būti cukrinio diabeto ar hormonų sutrikimų požymis. Per kelias savaites nepranykstanti kraujosruva gali reikšti infekciją“, – sako farmacininkė.
Kraujosruvų polinkį taip pat gali didinti kraują skystinantys vaistai, kai kurie antidepresantai, vitamino C trūkumas, kraujagyslių ar trombocitų funkcijos sutrikimai. Riziką sumažinti padeda subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, rūkymo vengimas ir gydytojo stebėjimas vartojant kraują skystinančius preparatus.
„Sustiprinti kraujagyslių sieneles padeda vitaminas C. Naudingi ne tik vaistinėje įsigyti vitaminai, reikalingų medžiagų suteikia ir švieži vaisiai, ypač patartina valgyti citrusus, juoduosius serbentus, naudingi erškėtuogių, petražolių lapeliai“, – išvardina R. Keraitė. Jei kyla abejonių dėl mėlynių priežasties arba jos nepraeina, kreiptis į gydytoją nereikėtų delsti.