Netikėtai prasidėjęs ir gausus prakaitavimas ne visada tėra nepavojinga organizmo reakcija. Didžiosios Britanijos širdies fondo specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač staigus, „šaltas“ prakaitas gali būti vienas ankstyvųjų širdies priepuolio požymių, jei pasireiškia kartu su kitais neįprastais simptomais.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Didžiausią nerimą turėtų kelti prakaitavimas, atsiradęs be fizinio krūvio ar karščio. Jei prakaitas yra šaltas ir lipnus, o kartu jaučiamas skausmas, spaudimas ar kitoks diskomfortas krūtinėje, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Skubios pagalbos taip pat reikia, kai prakaitavimą lydi dusulys, netikėtas silpnumas, galvos svaigimas ar stiprus nerimo jausmas. Tokie simptomai gali rodyti rimtą širdies sutrikimą, todėl jų nereikėtų vertinti kaip paprasto nuovargio ar laikino negalavimo.
Širdies priepuolis ne visada sukelia tipišką skausmą
Kai kuriais atvejais širdies priepuolis pasireiškia netipiškai. Jo požymiai gali būti palaikyti virškinimo sutrikimu ar bendru išsekimu. Tarp galimų simptomų minimi pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, virškinimo problemos, taip pat pėdų ir kulkšnių tinimas.
Tokius „tylius“ ar netipinius požymius dažniau patiria moterys, vyresni nei 50 metų žmonės ir diabetu sergantys pacientai. Dėl to net ir nedidelis diskomfortas krūtinėje ar netikėtas prakaitavimas, atsiradęs be aiškios priežasties, neturėtų būti ignoruojamas.
Kodėl širdies išemija gali sukelti prakaitavimą?
Gausus prakaitavimas gali būti autonominės nervų sistemos reakcija į širdies išemiją, kai širdies raumuo gauna mažiau kraujo. Tokiu metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie suaktyvina prakaito liaukas.
Širdies priepuolio riziką didina:
- aukštas kraujospūdis;
- padidėjęs cholesterolio kiekis;
- cukrinis diabetas;
- rūkymas;
- nutukimas;
- fizinio aktyvumo stoka;
- šeiminė anamnezė.
Kaip elgtis įtarus širdies priepuolį?
Pajutus įtartinus simptomus reikėtų iš karto nutraukti fizinį krūvį ir sustoti.
Jei atsirado krūtinės skausmas ar stiprus diskomfortas, greitąją medicinos pagalbą būtina kviesti nedelsiant. Simptomų nuvertinimas ar delsimas gali sumažinti galimybes laiku ir veiksmingai suteikti gydymą.
Gydymo įstaigoje dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG), kraujo tyrimai, įskaitant troponino tyrimą, ir pacientas stebimas ligoninėje. Net simptomams praėjus gydytojai neretai rekomenduoja atlikti papildomą ištyrimą, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Rizikos mažinimas ir sveikatos stebėjimas
Širdies priepuolio riziką galima mažinti kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, atsisakant rūkymo, renkantis sveikesnę mitybą ir reguliariai mankštinantis. Svarbios ir periodinės medicininės apžiūros.
Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, patariama reguliariai konsultuotis su šeimos gydytoju ar kardiologu ir aptarti profilaktinius tyrimus bei gydymo galimybes.
Staigus, intensyvus ar šaltas prakaitavimas neturėtų būti laikomas nereikšmingu simptomu. Jei jis atsiranda kartu su kitais požymiais arba be aiškios priežasties, reikėtų kreiptis į medikus, nes ankstyvas sutrikimo atpažinimas gali išgelbėti gyvybę.