Nuovargis, migrena, odos bėrimai ar virškinimo sutrikimai gali varginti net tada, kai žmogus stengiasi maitintis sveikai ir atsakingai renkasi produktus. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių – maisto netoleravimas. Nors tai nėra alergija, ši būklė gali turėti įtakos savijautai ir kasdienio gyvenimo kokybei.
Šeimos mityba – kasdienio dėmesio dalis
Atlikėja Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė sako, kad jos šeimoje mitybos įpročiai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Namuose daug dėmesio skiriama daržovėms, vaisiams, sveikesniems pačių gaminamiems užkandžiams ir vaikų organizmo reakcijoms į skirtingus produktus.
„Rūpinimasis mityba mūsų šeimai tapo įpročiu, susidedančiu iš daug įvairių taisyklių. Pirmiausia – vaikams stengiamės duoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, jeigu užkandžiaujame – renkamės sveikus, mano pačios gamintus užkandžius. Dar vienas svarbus aspektas – atsižvelgiame į vaikų organizmo reakcijas į tam tikrus maisto produktus“, – pasakoja Rūta.
Netoleravimas nėra tas pats, kas alergija
Maisto netoleravimas neretai painiojamas su alergija, tačiau šios būklės skiriasi. Alergijos atveju į tam tikras medžiagas reaguoja imuninė sistema, o reakcija dažnai būna greita ir ne visada lengvai nuspėjama. Netoleravimas pasireiškia nedalyvaujant imuninei sistemai ir dažniau siejamas su virškinimo sutrikimais, nuovargiu ar ilgiau trunkančiomis odos problemomis.
„Pagrindinis skirtumas tas, kad alergija yra sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į alergines medžiagas, o maisto netoleravimas yra reakcija į maistą, kurioje imuninė sistema nedalyvauja“, – aiškina alergologė Ana Kozlovskaja.
Įtarus netoleravimą svarbu atlikti tyrimus
Pastebėjus pasikartojančius ar neaiškius simptomus, rekomenduojama kreiptis į specialistus ir pasirinkti tinkamus tyrimus. Jų spektras gali būti įvairus – nuo paprastesnių analizių iki išsamių imunoglobulinų G (IgG) tyrimų, padedančių nustatyti produktus, galinčius būti susijusius su nepageidaujamomis reakcijomis.
Tokie tyrimai atliekami suaugusiesiems ir vaikams nuo dvejų metų.
Jie gali būti informatyvūs tais atvejais, kai simptomai nėra aiškūs arba laikui bėgant kinta.
Rūta pasakoja, kad tyrimas jos šeimai nesukėlė nepatogumų: „Procedūra labai paprasta – mes atvykome duoti kraujo. Aš ir trys mano vaikai užtrukome vos 15 minučių. Tai man itin aktualu, nes aš turiu labai mažai laiko“.
Atlikėja taip pat pabrėžia, kad į tyrimams pasirinktą gydymo vietą kreipėsi ne pirmą kartą: „AND klinikoje man ir mano vaikams jau teko lankytis ne vieną ir ne du kartus. Net jei atvykstame su problemomis, iš čia visuomet išeiname ramūs, tad natūralu, jog kreipiesi ten, kur pasitiki“, – šypsosi moteris.
Ką keisti kasdienėje mityboje?
Jeigu tyrimai parodo netoleravimą, vienas svarbiausių tolesnių žingsnių yra mitybos korekcija. Laikinai atsisakius tam tikrų produktų ir stebint savijautą, galima geriau suprasti, kurie jų siejasi su pasireiškiančiais simptomais. Taip pat naudinga pildyti maisto bei simptomų dienoraštį ir pokyčius aptarti su dietologu ar alergologu.
Sprendimai turėtų būti pritaikyti individualiai, nes vienam žmogui tinkami produktai kitam gali netikti. Ilgalaikį mitybos planą verta suderinti su specialistu, kad kartu su nepageidaujamų simptomų mažinimu būtų išlaikyta visavertė ir subalansuota mityba.
Rūta sako pastebėjusi teigiamų pokyčių ne tik savo šeimoje: „Pažįstu ne vieną šeimą, kuri pasinaudojo maisto netoleravimo testų teikiama nauda ir pajuto teigiamą efektą. Pritaikius naujuosius mitybos principus man ir mano vaikams taip pat pavyko atsikratyti nepageidaujamų organizmo reakcijų. Taigi, manau, kad tai yra itin reikšminga investicija į savo ir savo šeimos sveikatą“.