Kasmet Latvijoje į ligonines dėl insulto patenka apie 7000 žmonių, o maždaug penktadalis jų miršta. Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad insultas regione tebėra viena pagrindinių mirties ir ilgalaikės negalios priežasčių.
Insulto atveju laikas yra lemiamas
Insulto metu smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl neuronai pradeda greitai žūti. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamų komplikacijų.
Pacientams gali būti taikoma trombolizė arba mechaninė trombektomija, tačiau šių gydymo metodų veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus pasiekia gydymo įstaigą. Dėl to pastebėjus pirmuosius simptomus svarbu nedelsti.
Trys paprasti būdai įvertinti simptomus
Galimą insultą galima atpažinti paprašius žmogaus nusišypsoti, pakelti ir išlaikyti abi rankas bei ištarti arba pakartoti paprastą sakinį. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar nenusileidęs vienas akies arba lūpų kampas, ar žmogus pajėgia išlaikyti abi rankas ir ar nesutriko jo kalba.
Jeigu asmuo negali atlikti nė vieno iš šių veiksmų, būtina nedelsiant skambinti skubiosios medicinos pagalbos telefonu 112. Šie testai leidžia neprofesionalui greitai įvertinti, ar situacija gali būti pavojinga.
Per kampanijas atlikta apklausa parodė, kad maždaug du trečdaliai 45–65 metų gyventojų geba atpažinti insulto požymius. Vis dėlto reikšminga dalis žmonių vis dar nežino, kaip elgtis tokioje skubioje situacijoje.
Kodėl nereikėtų baimintis kviesti pagalbos
Skambinti numeriu 112 reikia iškart, nes kiekviena minutė nuo simptomų pradžios iki gydymo gali turėti reikšmės. Dalis žmonių greitosios medicinos pagalbos nekviečia bijodami didelės sąskaitos už esą „nepagrįstą skambutį“. Tačiau toks delsimas gali kainuoti gyvybę arba lemti ilgalaikę negalią.
Įtarus insultą, svarbiausia yra žmogaus gyvybė ir kuo greitesnis medicinos specialistų įsitraukimas, o ne finansiniai svarstymai.
Riziką padeda mažinti prevencija
Insulto tikimybę galima mažinti kontroliuojant kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, mažinant nikotino vartojimą, laikantis sveikos mitybos principų ir išliekant fiziškai aktyviam. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio rodiklius ir gydyti širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, kurie didina insulto riziką.
Po insulto daugeliui pacientų prireikia ilgalaikės reabilitacijos. Ji gali apimti fizioterapiją, kalbos terapiją ir psichologinę pagalbą. Šios priemonės padeda susigrąžinti kuo daugiau savarankiškumo bei gyvenimo kokybės.
Visuomenės švietimas, greitosios medicinos pagalbos prieinamumas ir investicijos į prevencines programas yra svarbūs siekiant sumažinti insultų skaičių ir mirtingumą. Kiekvienas žmogus gali prisidėti išmokdamas atpažinti simptomus ir nedelsdamas iškviesdamas pagalbą.