Antibiotikų atsparumas tampa vis didesne grėsme visuomenės sveikatai. Dar 1945 metais penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas perspėjo, kad netinkamai vartojami antibiotikai gali paskatinti atsparių bakterijų atsiradimą. Šiandien jo įspėjimas tampa realybe, todėl Europos supratimo apie antibiotikus dieną gydytojai ragina kritiškai vertinti visuomenėje paplitusius įsitikinimus apie šiuos vaistus.
„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio.
Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.
Atsparios bakterijos apsunkina infekcijų gydymą, paprastoms ligoms gali leisti peraugti į pavojingas būkles ir didina gydymo sąnaudas. Tai ne vien asmens, vartojančio vaistus, problema – antibiotikų veiksmingumo išsaugojimas yra visos visuomenės sveikatos klausimas. Todėl svarbus ne tik gydytojo paskirtas gydymas, bet ir atsakingas paciento elgesys.
Kokie įsitikinimai apie antibiotikus yra klaidingi?
- Antibiotikai gydo peršalimą ir gripą. Tai netiesa. Šias ligas sukelia virusai, o antibiotikai veikia bakterijas. Vartojami nuo virusinių infekcijų jie nepadeda ir gali skatinti atsparumo formavimąsi. Tokiais atvejais geriau rinktis simptominį gydymą, poilsį ir, kai reikia, vakcinaciją.
- Pagerėjus galima nutraukti gydymą. Ankstyvas antibiotikų vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas, nes dalis bakterijų gali išlikti ir tapti atsparios. Dėl to būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėjo.
- Kuo antibiotikas stipresnis, tuo jis geresnis. Tinkamiausias yra tas preparatas, kuris veikia konkrečią infekciją sukėlusią bakteriją. Plataus spektro vaistai, paskirti netinkamai, gali sutrikdyti naudingą mikroflorą ir skatinti atsparumą. Parinkti gydymą padeda klinikinis tyrimas ir gydytojo sprendimas.
- Anksčiau padėję antibiotikai tiks ir kitą kartą. Savarankiškai kartoti ankstesnį gydymą negalima. Skirtingas infekcijas gali sukelti skirtingos bakterijos, todėl tie patys vaistai nebūtinai bus veiksmingi. Taip pat negalima skolintis ar dalytis antibiotikais.
- Jeigu per parą negerėja, vaistas neveikia. Tokią išvadą daryti per anksti. Dauguma antibiotikų pradeda veikti per 2–3 dienas, nors kai kuriais atvejais pagerėjimo tenka laukti ilgiau. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne savarankiškai keisti gydymą.
- Antibiotikai nekenksmingi, nes skirti infekcijoms gydyti. Netinkamai vartojami jie gali sukelti viduriavimą, mikrobiotos sutrikimų, alerginių reakcijų ir skatinti atsparių bakterijų atsiradimą. Pasireiškus bėrimui, tinimui ar dusuliui, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
- Česnakas, medus ir kitos natūralios priemonės gali pakeisti antibiotikus. Kai kurie maisto produktai pasižymi lengvomis antimikrobinėmis savybėmis, tačiau jie nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų, kai reikia gydyti rimtą bakterinę infekciją. Natūralios priemonės gali būti naudojamos profilaktikai ar simptomams lengvinti, bet ne sunkioms bakterinėms ligoms gydyti.
„Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.
Antibiotikų veiksmingumą ateityje padės išsaugoti visuomenės švietimas, tiksli diagnostika, atsakinga receptų politika ir sąmoningas pacientų požiūris.