2026 metų rugpjūčio mėnesį bendrovė „Compare the Market“ paskelbė naujausią tyrimą, kuriame vertinamos vairavimo sąlygos 40-yje didžiausių Europos miestų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Vilniaus vairuotojai susiduria su vienomis sudėtingiausių eismo sąlygų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje, nes Lietuvos sostinė patenka į blogiausių vairuoti miestų dešimtuką.
Vilniaus iššūkiai vairuotojams
Vilnius šioje kategorijoje buvo įvertintas 47,06 balo iš 100 galimų, užimdama 12-ąją poziciją tarp visų analizuotų miestų. Toks rezultatas rodo, kad vairuotojams tenka susidurti su nemažai nepatogumų – tiek spūsčių, tiek eismo intensyvumo, tiek saugumo aspektų. Svarbu paminėti, jog kasdienis vairuotojų patiriamas stresas ir nuostoliai laiko atžvilgiu sostinėje yra itin dideli: vidutinės eismo spūstys siekia daugiau nei 50 proc., o vairuotojai piko valandomis vidutiniškai važiuoja tik apie 24,5 km/h greičiu.
Šie rodikliai reiškia, kad vidutinį 10 kilometrų atstumą į abi puses vilniečiai vairuotojai praleidžia spūstyse, prarasdami per metus net 121 valandą, kas sudaro daugiau nei penkias paras – tai yra daugiau nei prarandama kaimyninėse Varšuvoje (113 val.), ar Krokuvoje (115 val.). Tokie rezultatai akivaizdžiai parodo didelę problemą, su kuria kasdien susiduria sostinės gyventojai.
Eismo saugumas ir infrastruktūra
Be spūsčių ir lėto eismo, svarbus aspektas yra ir eismo saugumas. Vilnius susiduria su pakankamai aukštu žūčių keliuose rodikliu, kuris yra 49 atvejai vienam milijonui gyventojų. Tuo tarpu šalies kelių kokybė yra įvertinta 4,64 balų iš 7, kas rodo, kad infrastruktūra dar turi kur tobulėti, siekiant užtikrinti didesnį eismo saugumą ir sklandumą. Be to, Vilniuje fiksuojamas vidutinis metinis kritulių kiekis 64 mm, kas taip pat įtakoja vairavimo sąlygas ypač nepalankiomis oro sąlygomis.
Šių veiksnių visuma lemia, kad vairuotojams tenka ne tik susidurti su spūstimis, bet ir prisitaikyti prie skirtingų kelio bei meteorologinių sąlygų, kas reikalauja didesnio dėmesio ir atsargumo.
Europos kontekste – kas lengviausia, o kas sudėtingiausia?
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad mažiausiai stresą vairuotojams kelia Oslas (Norvegija). Šis miestas surinko vos 23,73 balo, pasižymi žemu spūsčių lygiu (33,2 %) ir itin mažu žūčių keliuose rodikliu – tik apie 12 atvejų milijonui gyventojų. Toks laipsnis garantuoja, kad vairuotojai Oslą vertina kaip vieną saugiausių ir maloniausių miestų vairuoti Europoje.
Kita vertus, daugiausia iššūkių vairuotojams kelia tokie Europos miestai kaip Dublinas, Bukareštas, Atėnai, Milano bei Roma, kurie patenka į pirmąjį sunkiausių vairuoti miestų penkiolikuką. Įdomu pastebėti, kad Vilnius tarp jų užima aukštą, 12-ąją poziciją, aplenkdamas net kai kuriuos didžiuosius Lenkijos ir Vokietijos miestus.
Kaip spręsti Vilniaus eismo problemas?
Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, galima teigti, kad Vilniaus miesto valdžia ir kelių infrastruktūros planuotojai turi imtis nuoseklių ir efektyvių sprendimų gerinant eismo sąlygas. Tai galėtų būti investicijos į viešojo transporto plėtrą, alternatyvių kelių tinklo kūrimas ar naujų technologijų ir infrastruktūros modernizavimas siekiant sumažinti spūstis ir padidinti eismo saugumą.
Be to, būtina didinti vairuotojų sąmoningumą bei skatinti saugaus vairavimo kultūrą, nes geresnės infrastruktūros efektyvumas bus ribotas, jei kils daug avarijų ir saugumo incidentų. Racionalūs sprendimai šioje srityje prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo bei mažintų vairuotojų patiriamą stresą.
Apibendrinant, Vilniaus įtraukimas į sunkiausių vairuoti Europos miestų sąrašą yra signalas, kad reikia atkreipti didesnį dėmesį į miesto transporto sistemų optimizavimą, kelių infrastruktūros priežiūrą ir vairavimo sąlygų gerinimą tiek miesto, tiek visos šalies mastu.