2026 metų rugpjūtį bendrovė „Compare the Market“ paskelbė tyrimą, kuriame palygino vairavimo sąlygas 40-yje didžiausių Europos miestų. Jo duomenimis, Vilnius atsidūrė tarp miestų, kuriuose vairuotojams tenka susidurti su vienomis didžiausių eismo problemų Europoje – Lietuvos sostinė užėmė 12-ąją vietą sudėtingiausių miestų sąraše.
Spūstys Vilniuje vairuotojams kainuoja dešimtis valandų
Vilniui skirti 47,06 balo iš 100 galimų. Vertinant miestus buvo atsižvelgta į spūstis, eismo intensyvumą ir saugumą – visus šiuos aspektus sostinės vairuotojai kasdien patiria praktiškai.
Vidutinis spūsčių lygis Vilniuje viršija 50 proc., o piko metu automobiliai juda maždaug 24,5 km/h greičiu. Dėl to 10 kilometrų kelionė į abi puses per metus vairuotojams gali kainuoti 121 valandą. Tai prilygsta daugiau nei penkioms paroms, praleistoms spūstyse.
Pagal šį rodiklį Vilniaus situacija yra prastesnė nei kai kuriuose kaimyniniuose miestuose: Varšuvoje vairuotojai spūstyse per metus praranda 113 valandų, o Krokuvoje – 115 valandų.
Eismo saugumui įtakos turi ir kelių būklė
Vilniaus vairavimo sąlygas apsunkina ne vien lėtas eismas. Tyrime nurodoma, kad mieste fiksuojama 49 žūtys keliuose vienam milijonui gyventojų. Lietuvos kelių kokybė įvertinta 4,64 balo iš 7, todėl infrastruktūroje dar išlieka erdvės pokyčiams.
Vertinant sąlygas taip pat atsižvelgta į vidutinį metinį kritulių kiekį Vilniuje – 64 mm. Nepalankus oras gali dar labiau apsunkinti vairavimą, todėl eismo dalyviams tenka derinti atsargumą, dėmesį ir gebėjimą prisitaikyti prie kelio bei meteorologinių sąlygų.
Kur Europoje vairuoti lengviausia?
Mažiausiai streso vairuotojams, tyrimo duomenimis, kelia Oslas. Norvegijos sostinė surinko 23,73 balo, o jos spūsčių lygis siekia 33,2 proc. Be to, Osle užfiksuojama apie 12 žūčių keliuose vienam milijonui gyventojų, todėl miestas vertinamas kaip vienas saugiausių ir patogiausių vairuoti Europoje.
Kitoje reitingo pusėje atsidūrė Dublinas, Bukareštas, Atėnai, Milanas ir Roma – šie miestai pateko į pirmąjį penkioliktuką pagal vairavimo sudėtingumą.
Vilnius, užimdamas 12-ąją vietą, aplenkė kai kuriuos didžiuosius Lenkijos ir Vokietijos miestus.
Kokių sprendimų reikėtų Vilniui?
Tyrimo duomenys rodo, kad Vilniaus transporto sistemai reikalingi nuoseklūs sprendimai. Tarp galimų krypčių – viešojo transporto plėtra, alternatyvių maršrutų tinklo kūrimas, infrastruktūros atnaujinimas ir naujų technologijų diegimas. Tokios priemonės galėtų padėti mažinti spūstis ir gerinti eismo saugumą.
Ne mažiau svarbus ir vairuotojų elgesys. Saugesnio vairavimo kultūra bei didesnis eismo dalyvių sąmoningumas leistų veiksmingiau išnaudoti geresnę infrastruktūrą, nes eismo saugumą lemia ne tik kelių būklė, bet ir avarijų bei kitų incidentų skaičius.
Vilniaus patekimas į sudėtingiausių vairuoti Europos miestų sąrašą atkreipia dėmesį į būtinybę tobulinti miesto transporto sistemą, prižiūrėti kelių infrastruktūrą ir gerinti kasdienes vairavimo sąlygas.