Antradienio rytą teisėsaugos pareigūnai atliko kratas penkių Seimo narių, priklausančių politinei jėgai „Nemuno aušra“, gyvenamosiose vietose. Šie veiksmai susiję su Vilniaus apygardos prokuratūros organizuojamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimų automobilių nuomos partijai aplinkybių ir galimo sukčiavimo.
Kratos atliktos penkių politikų namuose
FNTT inicijuotame ikiteisminiame tyrime pareigūnai kratų metu ieškojo duomenų, galinčių būti reikšmingų bylai. Procesiniai veiksmai atlikti šių „Nemuno aušros“ frakcijos narių gyvenamosiose vietose:
- Roberto Puchovičiaus;
- Kęstučio Biliaus;
- Daivos Žebelienės;
- Linos Šukytės-Korsakės;
- Tado Sadauskio.
Tyrimas pradėtas šių metų kovo pradžioje, išnagrinėjus asmenų pareiškimuose pateiktą informaciją.
Kol kas niekam nepareikšti įtarimai
Byla tiriama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už sukčiavimą. Teisėsauga aiškinasi, ar automobilių nuomos politinei partijai procese nebuvo neteisėtai panaudotos lėšos arba klastojami dokumentai, taip pat ar automobiliai galėjo būti naudojami pačių politikų.
Šiuo metu įtarimai nė vienam asmeniui nėra pareikšti. Tyrėjai renka dokumentus, atlieka kratas ir prireikus gali vykdyti kitus procesinius veiksmus.
Politikų ir Prezidentūros vertinimai
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė situaciją įvertino atsargiai, tačiau pabrėžė, kad institucijų veiksmai yra rimti. „Labai sunku vertinti, kai ką tik sužinojome apie šitokius įvykius. Tikime, kad, jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba tas kratas daro, matyt, turi pakankamą pagrindą jas daryti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė apie kratas sužinojęs iš žiniasklaidos. „Nieko nežinau, sužinojau tik iš jūsų bei spaudos“, – antradienį Eltai sakė R. Žemaitaitis. Vėliau jis pakartojo: „Ne, nieko nežinau“.
Politikas taip pat svarstė, kad teisėsaugos veiksmai gali būti susiję su siekiu surinkti daugiau informacijos: „Matyt, yra kažkas, nori išsiaiškinti daugiau, gauti platesnės informacijos, tam ir atlieka“, – teigė R.
Žemaitaitis.
Kas gali vykti toliau
Surinkti duomenys gali lemti tolesnius procesinius veiksmus, pavyzdžiui, apklausas ar išsamesnę dokumentų analizę. Jei tam būtų pagrindas, ateityje galėtų būti sprendžiama ir dėl įtarimų pareiškimo.
Tyrimas gali turėti reikšmės ne tik teisiniu, bet ir politiniu požiūriu, nes tokios naujienos gali paveikti partijos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą parlamentine veikla. Vis dėlto, kol įtarimai nepareikšti, galioja nekaltumo prezumpcija.
Artimiausiomis dienomis teisėsauga turėtų pateikti daugiau informacijos apie tyrimo eigą, kratų rezultatus ir galimus procesinius sprendimus. Kol kas oficialių pranešimų apie pareikštus įtarimus nėra.
