Krevetės vertinamos ne tik dėl skonio. Tai mažai kalorijų turintis produktas, kuriame gausu aukštos kokybės baltymų, o riebalų kiekis palyginti nedidelis. Dėl šios priežasties jos gali būti pasirenkamos kontroliuojant kūno svorį ar siekiant padėti raumenims atsistatyti po fizinio krūvio.
Šiose jūrų gėrybėse taip pat yra Omega‑3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mikroelementų. Jie svarbūs širdies, smegenų bei imuninės sistemos veiklai, todėl krevetės gali tapti įvairios ir subalansuotos mitybos dalimi.
Baltymai, Omega‑3 ir mineralai
Maždaug 100 g krevečių suteikia daug baltymų ir nedaug kalorijų. Tai aktualu žmonėms, kurie nori išlaikyti arba sumažinti kūno svorį. Kaip ir kai kurios žuvys, krevetės yra Omega‑3 riebalų rūgščių šaltinis. Šios medžiagos palaiko smegenų funkcijas, gerina atmintį ir gali padėti mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, nes prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo ir geresnio lipidų profilio.
Krevetėse esantis fosforas svarbus kaulų tankiui ir energijos apykaitai. Kalis padeda subalansuoti natrio poveikį ir prisideda prie sveiko kraujospūdžio palaikymo. Taigi šių jūrų gėrybių maistinę vertę lemia ne vien baltymai, bet ir mineralų derinys.
Nauda smegenims ir nervų sistemai
Krevečių spalvą suteikiantis astaksantinas yra stiprus antioksidantas. Jis padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o antioksidantai svarbūs ir smegenų sveikatai, nes mažina laisvųjų radikalų daromą žalą.
Krevetės taip pat laikomos geru vitamino B12 šaltiniu. Šis vitaminas reikalingas nervų sistemos veiklai, DNR sintezei, kraujo formavimui ir nuotaikos reguliavimui. Pakankamas jo kiekis mityboje siejamas su geresniu pažinimu ir emocine savijauta.
Imuninės sistemos palaikymas
Krevetėse esantys antioksidantai ir natūralūs priešuždegiminiai junginiai padeda palaikyti imuninę sistemą bei mažinti uždegimus. Selenas svarbus skydliaukės funkcijai ir imunitetui, o varis dalyvauja geležies apykaitoje ir padeda išvengti anemijos.
Šios maistinės medžiagos kartu prisideda prie organizmo gebėjimo kovoti su infekcijomis ir atkurti audinius. Vis dėlto krevetės turėtų būti vertinamos kaip vienas iš įvairios mitybos produktų, o ne vienintelis sveikatai svarbių medžiagų šaltinis.
Kaip patiekti krevetes?
Krevetes galima virti, troškinti, garinti arba kepti ant grotelių. Paprastesni paruošimo būdai padeda išsaugoti jų maistinę vertę, o renkantis patiekalą verta vengti pernelyg riebių ir sunkių padažų.
Maždaug 100–150 g porcija kelis kartus per savaitę daugeliui suaugusiųjų gali būti tinkamas pasirinkimas. Krevetes galima derinti su salotomis, daržovėmis ar pilno grūdo makaronais – taip paruošiamas sotus ir subalansuotas patiekalas.
Kam reikėtų būti atsargiems?
Jūros gėrybių alergija yra gana dažna, todėl jai esant krevečių reikėtų vengti. Šiame produkte taip pat gali būti nemažai cholesterolio. Žmonėms, turintiems specifinių sveikatos problemų, prieš dažniau įtraukiant krevetes į valgiaraštį rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Reikšmės turi ir krevečių kilmė. Renkantis šį produktą verta atkreipti dėmesį į atsakingą gavimą bei sertifikavimą, kad būtų mažinamas neigiamas poveikis jūrų ekosistemoms.
Krevetės gali praturtinti kasdienį racioną aukštos kokybės baltymais, Omega‑3 riebalų rūgštimis, vitaminu B12, selenu ir astaksantinu. Tinkamai paruoštos ir saikingai vartojamos jos gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.