Atjauta sau nėra vien maloni ar padrąsinanti mintis. Pasak ilgametės meditacijos mokytojos ir klinikinės psichologės Taros Brach, tai praktinis įgūdis, padedantis psichologiškai gyti ir išlaikyti emocinį stabilumą. Daug metų dėmesingą įsisąmoninimą ji jungia su terapija, mokydama žmones priimti savo patirtis bei su jomis susijusį skausmą, neapsunkinant savęs papildoma kalte.
Priėmimas – pirmas žingsnis iš įtampos
T. Brach teigia: „Nepriimdami mes tik dar labiau pasiduodame įtampai, kuri kyla dalykų, kokie jie tiesiog yra, akivaizdoje.“ Kai žmogus nenori pripažinti to, kas vyksta, įsitempia ir nervų sistema. Tuomet gali stiprėti atsiskyrimo nuo savęs bei aplinkinio pasaulio jausmas, o kančia užsitęsia.
Priimti situaciją nereiškia būti pasyviam ar susitaikyti su žala. Tai veikiau galimybė pirmiausia pamatyti tikrovę tokią, kokia ji yra, sumažinti vidinę įtampą ir tik tada imtis veiksmų, galinčių paskatinti pokyčius.
Prieš atsiveriant svarbu atkurti saugumą
Vis dėlto atvirumas savo patirtims ne visada turėtų prasidėti staiga. T. Brach perspėja, kad traumą patyrusiam žmogui pakartotinis pasinėrimas į skausmingus prisiminimus, jei nėra pakankamai saugumo, gali būti žalingas. Todėl pirmiausia gali prireikti tam tikro „apšilimo“ – laiko ir palaikymo, padedančių susigrąžinti saugumo jausmą.
Tokį pagrindą kartais padeda sukurti darbas su terapeutu, artimu žmogumi ar dvasiniu vadovu. Taip formuojasi neuroniniai šablonai, leidžiantys geriau toleruoti sudėtingas emocijas ir palaipsniui prie jų priartėti.
R.A.I.N. metodas emocijoms tyrinėti
Vienas iš T. Brach siūlomų praktinių įrankių yra akronimas R.A.I.N. Jis padeda sutelkti dėmesį į kylančią emociją ir nepasiduoti panikai. Sudėtingose situacijose žmonės dažnai automatiškai grįžta prie įprastų reakcijų: bėga, kovoja, sustingsta, ginasi, saugosi ar stengiasi kažką įrodyti. Trumpa pauzė ir R.A.I.N.
gali padėti šį modelį pakeisti.
- „R“ (angl. recognize) – pripažinti, kas vyksta čia ir dabar.
- „A“ (angl. allow) – bent kurį laiką leisti patirčiai būti, jos nevengti ir tiesiog stabtelėti.
- „I“ (angl. investigate) – tyrinėti išgyvenimą pasitelkiant betarpišką dėmesį ir gerumą.
- „N“ (angl. not identified) – su patirtimi nesitapatinti.
Toks požiūris leidžia emocijai neprarasti galios vien dėl mūsų automatinio reagavimo. Tuomet prie savo patirties galima priartėti aiškiau ir pajusti daugiau palengvėjimo.
Sunkumai gali atverti kelią kūrybiškumui
T. Brach pabrėžia, kad kančia kartais tampa pokyčių ir kūrybiškumo katalizatoriumi. Susidūrus su sunkumais tenka prisitaikyti, būti lankstesniam ir ieškoti naujų vidinių išteklių.
Ji taip pat primena įžvalgą: „„Teisingai, bet tai netiesa“ (angl. Real but not True).“ Mūsų įsitikinimai gali atrodyti teisingi ir sukelti visiškai realius jausmus, tačiau tai dar nereiškia, kad jie atspindi galutinę tiesą.
Užuot susidūrę su sunkumais iškart įsitempę ir pasidavę baimei, galime mokytis stabtelėti. T. Brach šį gebėjimą vadina šventu menu stabtelėti.
Reguliari meditacijos ir terapinio darbo praktika padeda ugdyti širdies atvirumą bei gebėjimą priimti save su gilesniu geranoriškumu. Tuomet atjauta sau tampa ne tik ketinimu, bet ir kasdien pritaikomu įgūdžiu: ji mažina kančią ir skatina tikrą vidinę laisvę.