Ezopo pasakėčia apie lapę ir vynuoges puikiai atskleidžia, kaip veikia racionalizavimas. Nepajėgusi pasiekti vynuogių, lapė nusprendė, kad jos vis tiek rūgščios ir jai nereikalingos. Tai pavyzdys, kai paaiškinimas atsiranda jau po įvykio ir padeda apsaugoti savivertę, nors nebūtinai atspindi tikrąją situaciją.
Racionalizavimas – kas tai?
Psichologijoje racionalizavimas laikomas nesąmoningu gynybiniu mechanizmu. Jį pasitelkęs žmogus savo elgesį, mintis ar jausmus paaiškina taip, kad jie atrodytų logiški ir priimtini jam pačiam bei aplinkiniams. Toks paaiškinimas gali skambėti įtikinamai, tačiau kartais jis tik paslepia iškreiptą tikrovės vertinimą.
Racionalizavimas leidžia sumažinti nerimą, išsaugoti palankų požiūrį į save ir susidaryti įspūdį, kad situacija yra suprantama bei kontroliuojama. Dėl to susidurti su tikrosiomis nesėkmės ar nemalonių jausmų priežastimis tampa lengviau išvengti.
Kaip tai pasireiškia kasdienybėje?
Šį mechanizmą galima pastebėti įvairiose situacijose. Jei žmogui trūksta pasiruošimo ar įgūdžių, jis gali teigti, kad užduotis buvo kvaila, o vadovas – nepakankamai konkretus. Patyrus atstūmimą, vietoj liūdesio ar nusivylimo galima sau pasakyti, kad kitas žmogus tiesiog nėra įdomus ir su juo vis tiek nebūtų verta bendrauti.
Kartais tikrieji motyvai slepiami kaltinant aplinką ar kitus žmones. Taip išsaugomas norimas savęs įvaizdis ir išvengiama nemalonių emocijų, tačiau kartu lieka neįvertintos asmeninės priežastys, lėmusios konkrečią situaciją.
Kodėl nuolatinis teisinasis gali pakenkti?
Trumpam racionalizavimas gali palengvinti emocinę būseną, tačiau ilgainiui jis neleidžia pamatyti realių problemų. Žmogus gali nepasimokyti iš klaidų, neįgyti naujos patirties ir neieškoti būdų, kaip elgtis kitaip. Tai stabdo asmeninį augimą.
Šis elgesio modelis gali paveikti ir santykius. Jeigu žmogus nuolat pateisina savo veiksmus, aplinkiniams tampa sunkiau pasitikėti jo atvirumu bei gebėjimu prisiimti atsakomybę.
Kaip atpažinti racionalizavimą?
Pirmiausia verta pastebėti momentą, kai kyla noras iškart teisintis. Tada galima savęs paklausti: ar įvardiju tikrąją priežastį, ar kuriu sau patogų paaiškinimą? Ne visada būtina situaciją analizuoti iškart po įvykio – kartais naudinga suteikti sau laiko išjausti emocijas, apmąstyti, kas nutiko, ir tik tada daryti išvadas.
Taip pat svarbu vengti skubotų sprendimų ir priimti, kad ne visada elgiamės nepriekaištingai. Kadangi racionalizavimas dažnai slepia emocijas, padeda jas tiksliai įvardyti: „aš pavydžiu“, „aš nerimauju, nes nepasiruošiau“, „aš bijau“.
Atpažinus jausmus, lengviau atsisakyti gynybinių paaiškinimų ir pradėti spręsti tikrąją problemą. Pokyčiams gali padėti savikontrolės praktikavimas, grįžtamasis ryšys iš patikimų žmonių ir, kai to reikia, profesionali pagalba. Psichoterapija suteikia saugią erdvę aptarti pasikartojančius elgesio modelius bei ieškoti konstruktyvesnių sprendimų.
Žvilgsnis į tikrąsias priežastis
Racionalizavimas yra natūrali savisaugos reakcija, tačiau dažnas jo naudojimas gali atitolinti nuo realybės ir trukdyti augti tiek asmeniškai, tiek kuriant santykius. Sąmoningas emocijų atpažinimas, atviras pokalbis ir pasirengimas prisiimti atsakomybę padeda pateisinimus pakeisti mokymusi iš patirties.