Gripo metu žmogus gali jausti ne tik karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą, bet ir labai stiprų raumenų bei sąnarių maudimą. Šie pojūčiai dažniausiai kyla ne dėl tiesioginio viruso poveikio audiniams, o dėl organizmo imuninės reakcijos į infekciją.
Kodėl gripas sukelia skausmą?
Gripas yra virusinė infekcija, suaktyvinanti imuninę sistemą. Virusui patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai ir kitos imuninės ląstelės pradeda išskirti signalines medžiagas – citokinus ir prostaglandinus. Jos padeda organizmui kovoti su virusu, tačiau kartu sukelia uždegiminį atsaką.
Būtent ši reakcija gali lemti karščiavimą, silpnumą, galvos skausmą, raumenų bei sąnarių skausmus. Citokinai veikia nervų galūnes ir raumenų audinius, todėl skausmo receptoriai tampa jautresni. Uždegimo metu gaminami prostaglandinai taip pat dalyvauja skausmo ir temperatūros kilimo mechanizmuose.
Todėl gripo metu juntamas kūno skausmas dažniau yra organizmo atsako į infekciją rezultatas, o ne tiesioginė viruso žala raumenims.
Kodėl maudžia ne vieną, o visą kūną?
Gripas gali sukelti sisteminį, o ne tik vietinį uždegimą. Tai reiškia, kad imuninės sistemos reakcija apima visą organizmą, todėl nemalonūs pojūčiai jaučiami ne vien toje vietoje, kur virusas pirmiausia pateko.
Skausmo stiprumas skirtingiems žmonėms taip pat gali būti nevienodas. Jį lemia individuali imuninės sistemos reakcija. Jaunesni ir sveikesni žmonės kartais patiria ryškesnį kūno skausmą, nes jų imunitetas į infekciją gali reaguoti intensyviau.
Kas gali padėti pasijusti geriau?
Dažniausiai rekomenduojama ilsėtis ir vartoti pakankamai skysčių. Vanduo bei šilti sultiniai padeda palaikyti audinių drėkinimą ir medžiagų apykaitą. Raumenų įtampą bei diskomfortą kai kuriems žmonėms gali sumažinti šiltas dušas ar vonia.
Jei karščiavimas ar skausmas yra stiprūs, gali būti vartojami nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas arba naproksenas.
Jie slopina prostaglandinų gamybą, todėl gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Prieš vartojant vaistus svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę ir kitus vartojamus medikamentus.
Gripo vakcina sumažina riziką susirgti. Net ir užsikrėtus, liga paprastai būna lengvesnė, simptomai – mažiau intensyvūs, o komplikacijų tikimybė mažesnė. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Medicininės konsultacijos reikėtų, jei karščiavimas išlieka ilgiau nei kelias dienas, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar ryškus silpnumas. Į gydytoją taip pat verta kreiptis, jei kūno skausmas yra itin intensyvus ir nemažėja vartojant NVNU.
Pasitarti su gydytoju reikėtų ir prieš vartojant vaistus, jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis arba vartoja kitus medikamentus.
Taigi viso kūno skausmai sergant gripu dažniausiai yra aktyvios imuninės gynybos padarinys. Poilsis, skysčiai, šiluma ir prireikus NVNU gali padėti palengvinti savijautą, o vakcinacija išlieka svarbiausia priemone siekiant sumažinti sunkios ligos riziką.