Kauno ligoninės Geriatrijos skyriuje dėl sveikatos pablogėjimo paguldyta garbaus amžiaus moteris Aldona kitą rytą po paguldymo nustebino savo artimuosius. Jie, aplankę pacientę, ant jos rankų pastebėjo dideles mėlynes, kurios sukėlė rimtų įtarimų, jog senolė galėjo būti pririšta prie lovos.
Artimųjų teigimu, kai kurios mėlynės atsirado dėl kateterių įvedimo, tačiau kitos žymės rodo, kad rankos buvo stipriai surištos. Nepaisant senolės sunkumų kalbėti, ji pavyko išreikšti savo skundus: „Rišo, rišo… Skaudėjo, rišo… Skaudžiai ten buvo.“ Šie žodžiai patvirtinti ir palatos kaimynės Onutės, kuri pasakojo, jog Aldona visą naktį kėlėsi, prašė, kad jos nerištų, nes nenorėjo naudoti sauskelnių ir norėjo nueiti į tualetą.
Palatos kaimynė atskleidė, kad darbuotojos naudojo ilgus platūs raiščius, kuriais surišo Aldoną, net pažeisdamos jos valią ir keldamos fizinį skausmą. „Atnešė tokį platų raištį, ilgą ir ją ten painiojo, rišo, ir trenkė durim, ir išėjo,“ – prisiminė Onutė. Šią situaciją lydėjo ir artimųjų šokas, ypač Aldonos dukrai Vilmai Laurinavičienei. Ji piktinosi, jog vietoje supratingos pagalbos vyresnio amžiaus ir demensijos turinčiai moteriai buvo panaudotos ribojančios ir skausmingos priemonės.
Dukra atskleidė, kad mama naktį buvo surišta dėl to, jog kėlėsi iš lovos ir traukėsi kateterius. Kadangi Aldona serga demencija, ji nesuvokė, kad tokiu elgesiu gali sau pakenkti, todėl artimieji tikėjo, kad budėjusių darbuotojų pareiga buvo ją prižiūrėti, o ne taikyti ribojimą. Pasak dukros, moteriai buvo liepta naudoti sauskelnes, nors ji jomis nebuvo įpratusi, o slaugos personalas, užuot padėjęs, pasirinko drastiškas priemones – rišimą.
Artimųjų nerimas ir palatos kaimynės patirtis
Situaciją papildomai pablogino palatos kaimynės Onutės patirtis.
Ji, pasipiktinusi darbuotojų elgesiu, pasakojo apie nemalonius pokyčius po to, kai išdrįso apie įvykius pasakyti artimiesiems. Onutė buvo perkelta į kitą palatą ir, pasak jos, neišdavus jokios pagalbos, o slaugos darbuotojų elgesys tapo nepalankus. Tokia situacija kelia klausimą apie bendrą slaugos kokybę ir pacientų teisių užtikrinimą ligoninėje.
Ligoninės pozicija ir galimi paaiškinimai
Kauno ligoninės atstovai spaudai neigia, kad įvyko pacientės pririšimas ar žalos padarymas. Jie pažymi, kad oficialiuose dokumentuose nėra registruota jokių įrašų apie ribojančių priemonių naudojimą ar raminamuosius vaistus Aldonos atveju. Ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas pabrėžė, kad įprastai gali būti taikomos tokios priemonės kaip specialios pirštinės, kurios apsaugo pacientus nuo savęs žalojimo traukiant kateterius ar intravenines linijas. Taip pat buvo užsiminta, kad galėjo būti naudojami ir kiti būdai saugumui užtikrinti.
Tačiau tokie paaiškinimai nepanaikina artimųjų nerimo ir baimės dėl pacientės gerovės bei priežiūros sąlygų. Nepaisant to, kad artimieji nusprendė nerašyti oficialaus skundo, ligoninė žada nuodugniau ištirti situaciją ir įvertinti visus aspektus, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.
Pacientų teisės ir etikos klausimai
Šis atvejis iškelia svarbius klausimus apie pacientų teises, ypač garbaus amžiaus ir demenciją turinčių asmenų priežiūrą. Pacientų apribojimai ligoninėse turi būti taikomi itin atsargiai, laikantis teisinių ir etinių reikalavimų, ir tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina pacientų saugumui. Taip pat svarbu užtikrinti skaidrumą ligoninės veikloje ir informavimo procese tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų artimųjų.
Siekdami užtikrinti aukščiausius kokybės standartus, ligoninės turi pasirūpinti ne tik medicininiu pacientų draudimu, bet ir jų orumu bei gerove, stebėti darbuotojų elgesį ir reagavimo greitį, ypač kai pacientai yra ypač pažeidžiami. Šis atvejis Kauno ligoninėje turėtų tapti raginu atkreipti dėmesį į tolimesnį slaugos ir pacientų priežiūros tobulinimą Lietuvoje.