Kauno ligoninės Geriatrijos skyriuje gydomos garbaus amžiaus Aldonos artimieji kitą rytą po jos hospitalizavimo ant moters rankų pastebėjo dideles mėlynes. Šie požymiai sukėlė įtarimų, kad pacientė galėjo būti pririšta prie lovos.
Artimieji mano, kad dalis žymių galėjo atsirasti dėl kateterių įvedimo, tačiau kitos mėlynės, jų teigimu, priminė stipraus surišimo pėdsakus. Nors Aldonai sunku kalbėti, ji artimiesiems esą bandė papasakoti apie nakties įvykius: „Rišo, rišo… Skaudėjo, rišo… Skaudžiai ten buvo.“
Pacientės pasakojimą patvirtino palatos kaimynė
Apie tai, kas vyko naktį, pasakojo ir Aldonos palatos kaimynė Onutė. Anot jos, moteris ne kartą kėlėsi iš lovos ir prašė jos nerišti. Aldona nenorėjo naudoti sauskelnių ir siekė nueiti į tualetą.
Onutė teigė mačiusi, kaip darbuotojos naudojo ilgą platų raištį. „Atnešė tokį platų raištį, ilgą ir ją ten painiojo, rišo, ir trenkė durim, ir išėjo,“ – prisiminė palatos kaimynė.
Aldoną aplankiusi dukra Vilma Laurinavičienė liko sukrėsta. Ji piktinosi, kad demencija sergančiai ir vyresnio amžiaus moteriai, užuot suteikus supratingą pagalbą, galėjo būti pritaikytos, jos vertinimu, ribojančios ir skausmingos priemonės.
Dukros teigimu, mama naktį kėlėsi iš lovos ir traukė kateterius, tačiau dėl demencijos nesuprato, kad taip gali sau pakenkti. Artimieji mano, kad budėję darbuotojai turėjo ją prižiūrėti, o ne iš karto riboti jos judėjimą. Pasak Vilmos Laurinavičienės, Aldonai buvo liepta naudoti sauskelnes, nors ji prie jų nebuvo pratusi.
Palatos kaimynė pasakojo apie pasikeitusį elgesį
Onutė taip pat kalbėjo apie savo patirtį po to, kai artimiesiems papasakojo, ką matė. Ji teigė buvusi perkelta į kitą palatą, o slaugos darbuotojų elgesys jos atžvilgiu tapo nepalankus. Šie pasakojimai kelia klausimų dėl pacientų priežiūros ir jų teisių užtikrinimo ligoninėje.
Ligoninė kaltinimus neigia
Kauno ligoninės atstovai spaudai neigia, kad Aldona buvo pririšta ar jai buvo padaryta žala. Jie nurodo, jog oficialiuose dokumentuose nėra įrašų apie ribojančių priemonių naudojimą ar pacientei skirtus raminamuosius vaistus.
Ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas paaiškino, kad pacientų saugumui įprastai gali būti naudojamos specialios pirštinės. Jos padeda apsaugoti pacientus nuo savęs žalojimo, kai šie traukia kateterius ar intravenines linijas. Taip pat neatmetama, kad saugumui užtikrinti galėjo būti taikomi ir kiti būdai.
Nors artimieji nusprendė oficialaus skundo nerašyti, ligoninė žada situaciją ištirti išsamiau ir įvertinti visas aplinkybes. Teigiama, kad tai turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.
Klausimai dėl pažeidžiamų pacientų priežiūros
Aldonos istorija iškelia platesnius klausimus apie garbaus amžiaus ir demencija sergančių žmonių priežiūrą. Pacientų judėjimo ribojimas ligoninėse turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai to būtina jų saugumui, ir laikantis teisinių bei etinių reikalavimų.
Svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigos užtikrintų ne tik medicininę pagalbą, bet ir pacientų orumą bei gerovę. Taip pat reikalingas skaidrus bendravimas su artimaisiais, darbuotojų elgesio stebėjimas ir greitas reagavimas į pažeidžiamų pacientų poreikius. Šis atvejis skatina daugiau dėmesio skirti slaugos bei pacientų priežiūros gerinimui Lietuvoje.