Žolelių arbata vakare: galimi privalumai ir į ką verta atkreipti dėmesį

Puodelis žolelių arbatos prieš miegą daugeliui tampa maloniu vakaro įpročiu. Dietologė Allison Gerrish pabrėžia, kad tokio gėrimo poveikis priklauso nuo pasirinktos sudėties, žmogaus sveikatos būklės ir kartu vartojamų vaistų. Žolelių arbatos gaminamos iš džiovintų žolelių, gėlių, vaisių bei prieskonių, todėl jos gali būti naudingos, tačiau ne visada yra visiškai nerizikingos.

Gali palengvinti virškinimo sutrikimus

Imbierų, ramunėlių ir pipirmėčių arbatos kai kuriems žmonėms padeda sumažinti pilvo pūtimą, skrandžio diskomfortą ar rėmenį. Imbiere esantis gingerolis gali pagreitinti maisto slinkimą virškinamuoju traktu, o ramunėlės ir pipirmėtė pasižymi spazmolitinėmis savybėmis, padedančiomis atpalaiduoti pilvo raumenis.

Vis dėlto pipirmėčių arbatą atsargiai turėtų rinktis žmonės, sergantys opalige ar gastroezofaginio refliukso liga. Kai kuriais atvejais ji gali sustiprinti rėmenį.

Raminantis ritualas gali padėti miegui

Vakare geriama raminanti arbata gali tapti paprastu būdu sulėtinti dienos tempą ir pasiruošti poilsiui. Ramunėlės, levandos, melisa bei pasifloros gali padėti lengviau užmigti ir pagerinti miego kokybę.

Valerijono šaknis taip pat dažnai vartojama esant miego sutrikimams. Tačiau ji gali sustiprinti raminamųjų vaistų poveikį arba sukelti galvos svaigimą. Dėl to prieš įtraukiant šią arbatą į kasdienę rutiną verta pasitarti su gydytoju.

Gali būti naudinga širdies sveikatai

Kai kurių tyrimų duomenimis, tam tikros žolelių arbatos gali veikti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Hibisko arbatoje esantys antioksidantai gali padėti mažinti kraujospūdį ir MTL cholesterolį. Alyvuogių lapų arbata tyrimuose taip pat buvo siejama su kraujospūdžio mažėjimu žmonėms, sergantiems hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu.

Tačiau tokios arbatos gali sąveikauti su diuretikais ar kitais širdies veiklai skirtais vaistais, todėl vartojant medikamentus reikėtų elgtis atsargiai.

Priešuždegiminės savybės ir imuniteto palaikymas

Imbieras ir kai kurios kitos priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčios žolės gali prisidėti prie uždegimo mažinimo ir skausmo palengvinimo. Ežiuolė bei šeivamedis tradiciškai vartojami peršalimo simptomams palengvinti.

Vis dėlto imbieras gali lėtinti kraujo krešėjimą. Todėl jo vartojimas kartu su antikoaguliantais gali būti pavojingas.

Poveikis odai ne visada vienodas

Erškėtuogių arbata, kurioje gausu vitamino C ir priešuždegiminių medžiagų, gali palaikyti odos sveikatą bei gijimą. Dilgėlių arbata kartais taip pat rekomenduojama odos sudirgimui mažinti. Vis dėlto poveikis priklauso nuo individualios organizmo reakcijos ir to, kiek laiko arbata vartojama.

Natūralumas neapsaugo nuo galimos rizikos

Dažniausiai žolelių arbatos, vartojamos saikingai, yra saugios. Tačiau svarbu įvertinti jų sudėtį, kiekį ir paruošimo būdą. Renkantis arbatą verta vengti pridėtinio kofeino, cukraus ir kitų priedų, galinčių sumažinti jos naudą.

Kai kurios žolelės veikia kaip diuretikai, todėl vakare gali paskatinti dažnesnį šlapinimąsi ir trukdyti miegui. Nėščiosios, žindančios moterys ir receptinius vaistus vartojantys žmonės prieš pradėdami kasdien gerti žolelių arbatą turėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *