Karo ar mobilizacijos atveju valstybei gali prireikti gyventojų ir įmonių turto, tačiau tokie veiksmai nėra paprastas konfiskavimas. Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyriaus vedėjas Arūnas Pudžemis aiškino, kad turtas gali būti paimamas valstybės gynybos ir gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo reikmėms, o už jį numatoma kompensacija.
Laikinas paėmimas ir rekvizicija – ne tas pats
Mobilizacija ir karo padėtis reiškia ypatingą valstybės režimą. Tokiomis aplinkybėmis būtina užtikrinti kariuomenės veiklą, valstybės funkcionavimą ir gyventojų saugumą. Kadangi taikos metu neįmanoma iš anksto sukaupti viso galimai reikalingo turto, teisės aktai numato galimybę jį paimti laikinai arba taikyti rekviziciją.
Laikinai paimtas turtas, pasibaigus jo naudojimo poreikiui, turi būti grąžinamas. Rekvizicija taikoma turtui, kuris sunaudojamas ar negrįžtamai panaudojamas valstybės reikmėms. Tai gali būti, pavyzdžiui, maistas ar kuras.
Sprendimai turi būti pagrįsti ir užfiksuoti
Turto paėmimą organizuoja savivaldybės administracija, į kurią dėl konkretaus poreikio kreipiasi valstybės institucijos. Turtas gali būti paimamas tik esant aiškiai ir pagrįstai priežasčiai, susijusiai su gynyba ar gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymu.
Paėmimo metu turtas dokumentuojamas: jis fotografuojamas ir filmuojamas iš išorės bei vidaus. Taip užfiksuojama jo būklė, kad vėliau būtų galima įvertinti nuostolius ir skirti kompensaciją.
Koks turtas gali būti paimamas?
Įstatymai numato, kad gyvenamasis būstas negali būti paimamas, išskyrus ypatingas aplinkybes. Tuo metu kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas gali būti paimtas laikinai, jei jo reikia valstybės funkcijoms. Tarp galimų pavyzdžių – transporto priemonės ar statybinės medžiagos, naudojamos įtvirtinimams.
Rekvizicija taikoma turtui, kuris turi būti sunaudotas, pavyzdžiui, degalams ar maistui.
Apie turto paėmimą savininkai gali sužinoti vos per kelias dienas, nes tokie sprendimai gali būti priimami staiga, siekiant nedelsiant užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą.
Prioritetas – įmonių turtui, reikalingam gynybai
Turtas gali būti paimamas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Vis dėlto pirmiausia vertinamos įmonės, kurios paprastai turi daugiau valstybės reikmėms tinkamų priemonių. Nuo paėmimo saugomos tam tikros įmonės, atsakingos už gyvybiškai svarbias paslaugas, tarp jų – medicinos ir vandentiekio sektoriuose veikiančios įmonės.
Sprendžiant dėl gyventojų turto taip pat turi būti atsižvelgiama į socialines aplinkybes. Nebūtų paimamas paskutinis žmogaus automobilis, jeigu dėl to nukentėtų jo ar šeimos saugumas.
Kada turtas grąžinamas ir kada mokama kompensacija?
Pasibaigus karui ar mobilizacijai, laikinai paimtos priemonės grąžinamos savininkams. Jeigu turtas karo metu sunaikinamas, už jį numatoma kompensacija. Tokia tvarka taikoma tiek gyventojų, tiek įmonių turtui.
Valstybė gali ne tik paimti turtą, bet ir pavesti atlikti būtinas užduotis. Tokiu atveju gali būti naudojama įmonių darbuotojų darbo jėga ir technika, kad paimtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir panaudojamas.
Taigi turto paėmimo tvarka skirta suderinti valstybės gynybos poreikius su gyventojų ir įmonių apsauga nuo nepagrįsto turto netekimo. Sprendimai turi būti organizuoti, dokumentuojami, o už negrąžintą ar sunaikintą turtą numatomas atlyginimas.
