Žarnyne gyvenanti mikrobiota – trilijonai bakterijų, virusų ir grybelių – svarbi ne tik virškinimo sistemai. Naujausi tyrimai rodo, kad jos gaminamos medžiagos gali veikti uždegimą, kraujagyslių tonusą ir prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo.
Mikrobiomos ryšys su kraujospūdžiu
Amerikos širdies asociacijos mokslo patarime pabrėžiamas ryšys tarp žarnyno mikrobiomos sudėties ir kraujospūdžio. Kai išsivysto disbiozė – sumažėja naudingųjų bakterijų ir padaugėja nepalankių mikroorganizmų – gali suaktyvėti uždegiminiai procesai. Be to, žarnyno bakterijų gaminami metabolitai gali veikti kraujagysles.
Į kraują patekę toksinai ir skilimo produktai gali sutrikdyti endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, funkciją. Tai siejama su didesniu kraujospūdžiu ir širdies ligų rizika.
„Didelio natrio kiekio dieta yra svarbi aukšto kraujospūdžio priežastis, o vienas galimas mechanizmas gali būti per žarnyno mikrobiomą“, – sako dr. Hu.
Skaidulos ir atsparus krakmolas – maistas naudingoms bakterijoms
Naudingosios žarnyno bakterijos minta nepavirškinamomis skaidulomis, vadinamaisiais prebiotikais. Daug jų yra daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose ir sėklose. Tirpiosios ir netirpiosios skaidulos pasiekia storąją žarną, kur jas naudoja bakterijos.
Šio proceso metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys – acetatas, propionatas ir butiratas. Patekusios į kraują, jos sąveikauja su specifiniais receptoriais, gali moduliuoti uždegimą bei kraujagyslių tonusą ir taip prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo.
Prebiotikų šaltiniu gali būti ir atsparus krakmolas. Jis susidaro atvėsinus išvirtas bulves, ryžius ar makaronus. Toks maistas gali skatinti naudingųjų bakterijų dauginimąsi ir didinti teigiamų metabolitų gamybą.
Polifenolių ir fermentuotų produktų vaidmuo
Uogose, arbatoje, kavoje, kakavoje ir tyrame alyvuogių aliejuje gausu polifenolių. Šie augaliniai junginiai gali padėti palaikyti palankesnę mikrobiomos sudėtį. Jų skilimo produktai siejami su mažesniu uždegimu ir geresne kraujagyslių funkcija, todėl gali būti naudingi kontroliuojant kraujospūdį.
Fermentuoti produktai suteikia natūralių probiotikų ir gali padėti išlaikyti mikrobiomos įvairovę. Į mitybą galima įtraukti:
- jogurtą ar kefyrą su nuoroda „yra gyvų kultūrų“;
- kombučą be pridėtinio cukraus;
- natūraliai fermentuotus raugintus agurkus ir kopūstus;
- kimchi, miso ar tempeh.
Ką verta žinoti apie papildus
Probiotikų papildai gali būti naudingi sprendžiant tam tikras virškinimo problemas, tačiau jų poveikis lėtinėms ligoms, įskaitant hipertenziją, nėra stipriai pagrįstas. Todėl svarbiau rinktis įvairią, augalinės kilmės maisto gausią mitybą, mažinti druskos vartojimą ir įtraukti skaidulų bei fermentuotų produktų.
Sergant hipertenzija, mitybos pokyčius reikėtų derinti su gydytojo nurodymais ir reguliariai stebėti kraujospūdį. Bendra kryptis – įvairesnis augalinis maistas, mažiau perdirbtų produktų ir druskos, taip pat natūraliai fermentuoti produktai. Prireikus dėl tinkamiausios sveikatingumo strategijos verta pasitarti su specialistu.