Atšilus orams, gamtos mylėtojai dažniau leidžiasi į miškus, parkus ir kitus žaliuosius plotus, kur jų tyko nematomi, tačiau pavojingi voragyviai – erkės. Nors šie mažyčiai gyvūnai plika akimi sunkiai pastebimi, jų keliamas pavojus sveikatai yra labai rimtas. Erkinis encefalitas, kurį platina erkės, gali sukelti sunkių sveikatos problemų netgi gyvybei pavojingas pasekmes. Aplinkosaugininkas ir gamtos tyrinėtojas Selemonas Paltanavičius atskleidžia, kaip erkės atpažįsta žmones, kodėl vieni yra imlesni jų užsikabinimui, ir kaip svarbu tinkamai apsisaugoti.
Erkės – voragyviai, kuriuos dažnai supainioja su vabzdžiais
Selemonas Paltanavičius pabrėžia, jog erkės nėra vabzdžiai, o priklauso voragyvių klasei, todėl jų biologija ir gyvybiniai požymiai smarkiai skiriasi. Nors gamtoje egzistuoja daugybė erkių rūšių, dauguma jų yra nedidelės ir nekalba, gyvena dirvožemyje ir nėra pavojingos žmogui. Tačiau Lietuvoje dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės iksodinių erkių rūšys – šuninė ir pievinė erkė, kurios ne tik maitinasi krauju, bet ir gali platinti pavojingas ligas.
Įprasta manyti, jog erkės apsigyvena tik tankiuose miškuose, tačiau gamtininko teigimu, tokia nuomonė nėra visiška tiesa. Erkės gali pasirodyti net ir miesto parkuose ar skveruose, dažnai atkeliaudamos su laukiniais gyvūnais ar paukščiais. Žmonės, kurie į gamtą leidžiasi, turėtų būti ypač budrūs net ir tais atvejais, kai lankosi arčiau miesto centrų.
Erkės gyvenimo ciklas – nuo mažo kiaušinėlio iki pavojingo kraujo siurblio
Erkių vystymosi ciklas yra unikalus ir sudėtingas. Pvz., šuninė erkė iš kiaušinėlio dygsta kaip smulkutė erkutė, vos kelių milimetrų dydžio, tačiau jau geba maitintis krauju. Per keletą mėnesių ji išauga į suaugusią patelę, kuri yra pasiruošusi dėti tūkstančius kiaušinėlių.
Įdomu tai, kad erkės maitinasi įvairiais kraujo nešėjais – paukščiais, driežais, o taip pat ir žinduoliais, įskaitant žmogų.
Kaip erkės renkasi savo aukas
Yra daugybė mitų apie tai, kas labiau traukia erkes. Pavyzdžiui, dažnai kalbama, kad erkes vilioja tam tikros kraujo grupės ar citrusiniai kvapai. Gamtininkas paneigia šiuos spėjimus, pabrėždamas, kad žmonių kvepalai ir kvapai yra per pamiršti ir nepakankamai žinomi erkių pojūčiams. Erkės suvokia žmonių kvapą, kuris yra individualus ir gali būti paaiškinimas, kodėl kai kurie žmonės labiau traukia erkes nei kiti. S. Paltanavičius mini atvejį, kai vieno žmogaus kelnės užsipildė erkėmis, o kito buvo visiškai laisvas nuo jų, nors abu ėjo per tą pačią miško pievą.
Saugumo priemonės – ką reikėtų žinoti
Didžiausia grėsmė žmogaus sveikatai yra ne erkės kaip tokios, o jų pernešamos ligos, ypač erkinis encefalitas. Siekiant saugiai leisti laiką gamtoje, patartina rinktis pažintinius takus ar gerai apžvelgtus miško keliukus, kur mažesnė tikimybė užsikrėsti erkėmis. Apranga taip pat yra labai svarbi – nerekomenduojama dėvėti lengvai plevėsuojančių ar storų drabužių, per kuriuos erkės gali lengvai prasibrauti ar prisirišti. Patikimiausia apsauga išlieka skiepai nuo erkinio encefalito, kurie rekomenduojami ypač tiems, kurie lankosi erkių paplitimo zonose dažnai, pavyzdžiui, grybautojams.
Pasitikrinkite iš karto po apsilankymo gamtoje
Įsisiurbiančios erkės procedūra gali užtrukti nemažai laiko – nuo vienos iki dviejų valandų. Jos ieško ploniausios odos vietos, kur gali lengviau įsisiurbti ir pristabdyti užkrato patekimą į organizmą. Todėl itin svarbu kuo greičiau po grįžimo iš gamtos kruopščiai patikrinti visą kūną, ypatingą dėmesį skiriant plonesnės odos sritims, pvz., pažastims, kirkšnims, sprando zonai. Taip pat reikėtų atidžiai tikrinti naminius gyvūnus, kurie taip pat gali būti erkių nešiotojai.
Erkių maitinimasis ir dauginimasis – gamtos ratilai
Įsisiurbusi erkė prisipildo kraujo lėtai, kartais tai trunka net kelias dienas. Tačiau žmogaus organizmas dažnai nesuteikia galimybės erkei pasimaitinti iki galo. Patelė, prisisiurbusi pilnai, gali išaugti iki nykščio pagalvėlės dydžio. Sumaitinta erkė nukrenta ir maždaug per dvi savaites išveda tūkstančius kiaušinėlių. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos miškuose erkių skaičius išaugo kone dvidešimteriopai, todėl svarbu ne tik žinoti apie jas, bet ir sąmoningai saugotis nuo galimų pavojų.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.