Smegenų sveikatos išsaugojimas senstant priklauso nuo daugelio veiksnių, o vienas jų gali būti mityba. Bostono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad saikingai ribojamas kalorijų kiekis gali sulėtinti natūralius smegenų senėjimo procesus ir sumažinti su amžiumi susijusių pokyčių tikimybę. Apie šiuos rezultatus gruodžio 8 dieną paskelbė „Science Alert“.
Daugiau nei du dešimtmečius stebėtos makakos
Tyrėjai daugiau kaip 20 metų analizavo 24 makakų rezus smegenis. Gyvūnai buvo suskirstyti pagal mitybos režimą: vieni gavo įprastą kalorijų kiekį, o kitų racionas buvo maždaug 30 procentų mažesnis.
Stebėjimo laikotarpio duomenys parodė, kad ribotos dietos besilaikiusių gyvūnų smegenų audiniai atrodė sveikesni. Jų nervinių ląstelių veikla buvo stabilesnė, o audiniai geriau apsaugoti nuo pokyčių, paprastai siejamų su senėjimu.
Mielino reikšmė smegenų veiklai
Vienas svarbiausių tyrimo objektų buvo mielinas – apvalkalas, dengiantis nervines skaidulas. Jis padeda greičiau perduoti nervinius impulsus ir apsaugo skaidulas nuo pažeidimų.
Senstant mielinas gali silpnėti. Dėl to gali stiprėti uždegiminiai procesai ir prastėti pažintinės funkcijos. Tyrimo metu nustatyta, kad mažiau kalorijų vartojusių gyvūnų organizme aktyviau veikė genai, susiję su mielino gamyba bei palaikymu. Be to, mielino gamyboje dalyvaujančios ląstelės išlaikė geresnį funkcionalumą.
Galimi biologiniai mechanizmai
Mokslininkų išvados dera su prielaida, kad nuosaikus kalorijų ribojimas gali paskatinti organizmą efektyviau naudoti energiją. Teoriškai tai gali būti susiję su mažesniu oksidaciniu stresu, silpnesniu uždegimu ir veiksmingesniu ląstelių atsinaujinimu per tokius procesus kaip autofagija.
Tokie pokyčiai galėtų sulėtinti ląstelių dėvėjimąsi ir atitolinti kai kuriuos smegenų senėjimo procesus. Tyrimo rezultatai taip pat atkreipia dėmesį į galimą mitybos reikšmę neurodegeneracinių ligų, įskaitant Alzheimerio ligą, rizikai.
Rezultatus žmonėms reikėtų vertinti atsargiai
Nors makakų smegenys yra panašesnės į žmogaus smegenis nei daugelio kitų gyvūnų, šis tyrimas buvo eksperimentinis ir atliktas su nedidele gyvūnų grupe.
Todėl jo išvadų negalima tiesiogiai ir griežtai pritaikyti žmonėms.
Vis dėlto tyrimas leidžia manyti, kad mitybos režimas gali turėti reikšmės smegenų būklei. Kalorijų ribojimas neturėtų būti pradedamas savarankiškai ar taikomas neįvertinus individualios sveikatos būklės. Daugeliui žmonių svarbesni gali būti subalansuota mityba ir geresnė maisto kokybė.
- Galimos alternatyvos – Viduržemio jūros tipo dieta ar kontroliuojamas pasninkavimas.
- Ryškesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju arba dietologu.
- Kalorijų ribojimas gali būti nepageidaujamas vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Mokslininkai ateityje ketina toliau nagrinėti, kaip skirtingi mitybos modeliai veikia žmogaus smegenų senėjimą ir neurodegeneracinių ligų riziką. Kol kas mityba išlieka vienu iš veiksnių, kurį galima sąmoningai valdyti siekiant ilgiau išsaugoti smegenų funkcijas.