Kepenys dažnai vadinamos tyliuoju organizmo filtru. Kadangi jos neturi skausmo receptorių, apie galimus veiklos sutrikimus dažniausiai praneša ne tiesioginiu skausmu, o įvairiais netiesioginiais požymiais. Juos žmonės neretai palaiko paprasčiausiu nuovargiu ar stresu. Sutrikus kepenų veiklai, organizme gali pradėti kauptis toksinai, turintys įtakos skirtingoms organizmo sistemoms ir bendrai savijautai.
Kaip susijusios kepenys ir tulžies pūslė?
Kepenys ir tulžies pūslė veikia kaip glaudžiai susijusi sistema. Sutrikus tulžies nutekėjimui, gali blogėti riebalų skaidymas, kraujyje kauptis bilirubinas, o į smegenis patekti neapdoroti medžiagų apykaitos šalutiniai produktai. Todėl tokia būklė siejama ne vien su virškinimo problemomis – ji gali paveikti ir fizinę, ir emocinę savijautą.
Požymis, kuris dažnai sustiprėja naktį
Vienas iš galimos tulžies stagnacijos ir kepenų perkrovos signalų – stiprus odos niežėjimas naktį. Jei niežti taip, kad sunku užmigti, tačiau nėra matomų bėrimų ar kitų alergijos požymių, šio simptomo nereikėtų ignoruoti. Tekste nurodoma, kad diskomfortą gali sukelti odoje besikaupiantis padidėjęs bilirubino kiekis, dirginantis nervų galūnes.
Rytinis pykinimas ir pakitęs apetitas
Apie kepenų ir tulžies pūslės būklę gali priminti ir savijauta rytais. Visiškas apetito praradimas arba pykinimas vien pagalvojus apie riebesnį maistą gali būti siejamas su vangiau veikiančia tulžies pūsle. Tokiu atveju organizmui esą trūksta virškinimui reikalingų medžiagų, todėl maistas žarnyne virškinamas netinkamai, o neįsisavinamas taip, kaip turėtų.
Nuotaikos pokyčiai ir sunkesnis susikaupimas
Kepenų veiklos pokyčiai tekste siejami ne tik su fiziniais, bet ir su emociniais simptomais. Padidėjęs irzlumas, staigus pyktis, nerimas ar prislėgta nuotaika gali būti susiję su sulėtėjusiais detoksikacijos procesais. Kai kraujyje daugėja toksinių medžiagų, tarp jų amoniako, jos gali patekti į smegenis ir paveikti savijautą.
Nuolatinis nuovargis, perdegimo jausmas, vadinamasis „smegenų rūkas“, sunkesnis susikaupimas ir sprendimų priėmimas taip pat gali būti klaidingai priskiriami vien stresui darbe. Šaltinyje teigiama, kad tokie požymiai gali rodyti, jog kepenys nebespėja pakankamai efektyviai valyti kraujo.
Augalai, tradiciškai siejami su kepenų ir tulžies veikla
Kepenų atsistatymas tekste siejamas su tinkamu tulžies nutekėjimu ir organizmo detoksikacija. Kaip galimos natūralios priemonės minimi šie augalai:
- Tikrasis margainis. Jame esantis silimarinas, kaip teigiama, padeda atkurti pažeistas kepenų ląsteles, saugo organą nuo riebėjimo ir toksinų poveikio.
- Kiaulpienių šaknys. Šių šaknų karčiosios medžiagos gali skatinti tulžies pūslę aktyviau susitraukti, padėti pašalinti užsistovėjusią tulžį ir pagerinti riebalų virškinimą.
- Daržovinis artišokas. Jis siejamas su didesne tulžies gamyba ir pagalba organizmui šalinant cholesterolio perteklių. Taip pat nurodoma, kad jis gali sumažinti spaudimo pojūtį dešiniajame šone ir palengvinti virškinimo sistemos darbą.
- Geltonasis šlamutis. Ši vaistažolė apibūdinama kaip galinti atpalaiduoti spazmus ir padėti tulžiai laisviau tekėti latakais, taip mažinant akmenų susidarymo bei uždegimų riziką tulžies sistemoje.
- Pelynas. Nors jo skonis labai kartus, pelynas tekste pristatomas kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė, galinti suaktyvinti žarnyno peristaltiką ir padėti esant vidurių užkietėjimui.
Savijauta priklauso ir nuo to, kaip veikia kepenys – organizmo vidinis filtras. Kepenų veiklos sutrikimų požymiai, jei į juos nekreipiama dėmesio, gali būti siejami su rimtesnėmis ir lėtinėmis sveikatos problemomis. Todėl verta stebėti kūno siunčiamus signalus, daugiau dėmesio skirti sąmoningai mitybai, fiziniam aktyvumui ir natūraliems organizmo stiprinimo būdams.