Nuovargis, silpnumas ar sumažėjusi ištvermė karštomis vasaros dienomis ne visada reiškia vien sezoninį išsekimą. Tokie požymiai gali būti susiję ir su vitamino B12 stoka. Kobalaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemos veiklai, ląstelių dalijimuisi bei odos ir gleivinių būklei.
Vitamino šaltiniai ir įsisavinimas
Daugiausia vitamino B12 natūraliai yra gyvūninės kilmės produktuose: kepenyse, inkstuose, raudonojoje mėsoje, žuvyje, piene ir kiaušiniuose. Dėl to didesnę riziką patirti jo trūkumą gali vegetarai, veganai ir žmonės, ribojantys tokių produktų vartojimą. Nors B12 taip pat dedama į kai kuriuos praturtintus produktus, jo įsisavinimas organizme yra sudėtingas ir priklauso nuo tinkamai veikiančios virškinimo bei absorbcijos sistemos.
„Organizmo gebėjimas įsisavinti vitaminą B12 yra gan komplikuotas. Tam daugiausia įtakos turi gerai funkcionuojanti virškinimo sistema. Net su maistu gaudamas pakankamą vitamino B12 kiekį, organizmas ne visuomet jį geba įsisavinti ir pernešti į ląsteles“, – komentuoja mitybos specialistė.
Kokie požymiai gali išduoti stoką?
B12 trūkumas gali pasireikšti išblyškusia oda, pageltusiomis ar pilkėjančiomis lūpomis, raumenų silpnumu, dusuliu, nuovargiu ir didesniu dirglumu. Taip pat gali atsirasti depresija bei neurologinių simptomų – dilgčiojimas, tirpimas ar koordinacijos sutrikimai.
Vertinant kraują svarbu atsižvelgti ne tik į hemoglobino kiekį. Reikšmingi ir eritrocitų dydžio rodiklis MCV bei hemoglobino kiekis viename eritrocite, vadinamas MCH. Padidėjęs MCV neretai būna susijęs su vitamino B12 deficitu. Trūkumui patikslinti gali būti atliekami serumo B12, metilmaloninės rūgšties (MMA) ir homocisteino tyrimai. Jie padeda atskirti tikrąją stoką nuo ribinių tyrimų rezultatų.
Kam verta būti atidesniems?
Vitamino B12 trūkumo riziką didina autoimuninė perniciozinė anemija, vidaus organų, įskaitant bariatrines, operacijos, ilgalaikis metformino vartojimas diabetui gydyti ir tam tikros bakterinės virškinimo trakto problemos.
Vyresniame amžiuje gali sutrikti skrandžio parietalinių ląstelių veikla ir sumažėti intrinsinio faktoriaus, būtino B12 pasisavinimui, kiekis.
„Net jei kraujo tyrimas nerodo šio vitamino trūkumo, bet jaučiami nerimą keliantys simptomai, kraujo tyrimus vertėtų atlikti periodiškai. Be to, jei sirgote skrandžio, kasos ar kepenų ligomis, turite žemą skrandžio rūgštingumą, esate vegetarai, nevengiate vartoti alkoholio ar jums daugiau nei 50 metų, patariama vartoti vitamino B12 maisto papildus“, – dėsto mitybos specialistė.
Kaip išvengti trūkumo ir gydyti stoką?
Prevencijai svarbi subalansuota mityba, o esant didesnei rizikai gali būti pasirenkami tiksliniai papildai ar B12 praturtinti produktai. Esant dideliam trūkumui, gydytojas gali skirti vitamino B12 injekcijas į raumenis. Papilduose naudojamos skirtingos šio vitamino formos: cianokobalaminas, hidroksikobalaminas arba metilkobalaminas. Pastarosios laikomos artimesnėmis natūraliai vitamino formai. Straipsnyje minima technologija, sauganti maistines medžiagas nuo suirimo skrandyje, gali pagerinti jų pasisavinimą, tačiau papildo formą ir dozę reikėtų pasirinkti pasitarus su gydytoju.
„Žmogaus kūnas gali pats savarankiškai sukaupti vitamino B12 atsargas, kurių, užtenka keleriems metams. Senstant, taip pat nėščiosioms ar maitinančioms, daug streso patiriantiems ir intensyviai dirbantiems žmonėms gali žymiai padidėti vitamino B12 poreikis. Kone trečdalis vyresnių nei 50 metų žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio gali sutrikti vitamino B12 įsisavinimas“, – teigia mitybos specialistė.
Įtarus vitamino B12 stoką, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus. Laiku nustačius trūkumą galima išvengti negrįžtamų neurologinių pokyčių ir parinkti tinkamą gydymą.