Dujinės viryklės naudojamos daugelyje namų, tačiau naujausi tyrimai vis dažniau nagrinėja jų poveikį patalpų oro kokybei. Gaminant maistą, o kai kuriais atvejais ir išjungus įrangą, į aplinką gali patekti azoto dioksidas, metanas bei kitos medžiagos. Jos gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti uždegiminius procesus ir būti siejamos su didesne alergijų bei astmos rizika.
Galimas poveikis vaikų kvėpavimo sistemai
Tyrimuose nurodoma, kad vaikams, gyvenantiems namuose, kuriuose naudojama dujinė viryklė, astmos išsivystymo tikimybė gali būti didesnė. Dažnai minimas rodiklis – maždaug 42 proc. didesnė rizika vaikystėje susirgti astma.
Azoto dioksidas (NO2), susidarantis degimo metu, dirgina plaučius. Ilgalaikis arba dažnas jo poveikis gali stiprinti kvėpavimo takų uždegimą, todėl vaikai gali tapti jautresni alergenams ir infekcijoms. Į tai ypač verta atkreipti dėmesį šeimoms, kuriose jau yra alergiškų ar kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių.
Tarša gali atsirasti ir tada, kai viryklė nenaudojama
Dujinės viryklės kelia susirūpinimą ne tik dėl teršalų, išsiskiriančių gaminant maistą. Tyrimų duomenimis, tam tikras dujų kiekis iš įrangos gali patekti į patalpų orą ir tada, kai ji yra išjungta. Kai kuriose analizėse teigiama, kad tokie nutekėjimai gali sudaryti didelę dalį vidaus metano emisijų – kai kuriuose tyrimuose nurodoma iki 76 proc. viso kiekio.
Metanas yra stipri šiltnamio efektą sukelianti duja, todėl dujinės įrangos naudojimas turi ne tik poveikį patalpų orui, bet ir platesnį klimato kaitos aspektą. Be to, metanas ir azoto dioksidas prisideda prie pažemio ozono bei smogo susidarymo, o tai gali dar labiau pabloginti oro kokybę.
Į patalpų orą gali patekti ir lakieji junginiai
Su dujinėmis viryklėmis susiję tyrimai taip pat nagrinėja lakiųjų organinių junginių (LOTJ) kiekį namų ore. Tarp minimų medžiagų yra benzenas, toluenas ir heksenas.
Ilgalaikis jų poveikis gali būti siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų, taip pat tam tikrų vėžio formų, rizika ir kvėpavimo sutrikimais.
Kenksmingos medžiagos gali ne tik tvyroti ore, bet ir kauptis ant įvairių paviršių. Todėl patalpų oro kokybę svarbu ne palikti savieigai, o aktyviai gerinti tinkamai vėdinant ir prižiūrint naudojamą įrangą.
Ką galima padaryti jau dabar?
Riziką gali padėti sumažinti keli praktiški sprendimai:
- gaminant maistą vėdinti patalpas ir, jei įmanoma, atidaryti langą;
- naudoti garų ištraukimo įrenginį, kuris orą išleidžia į lauką;
- reguliariai tikrinti dujinę įrangą ir laiku ją remontuoti;
- rinktis oro valytuvą su HEPA ir aktyvintos anglies filtrais;
- filtrus keisti pagal gamintojo nurodymus ir pasirinkti prietaisą, tinkamą konkretaus kambario dydžiui.
Oro valytuvai gali sumažinti dalelių ir lakiųjų junginių kiekį, tačiau jie nepašalina visų taršos šaltinių. Todėl vien jų naudojimo nepakanka, jei patalpos nevėdinamos arba įranga nėra tinkamai prižiūrima.
Galima alternatyva – elektrinė įranga
Vienas veiksmingiausių būdų mažinti su dujomis susijusią taršą namuose – rinktis elektrinę viryklę ar kitus elektrinius maisto ruošimo prietaisus. Tarp tokių prietaisų galima paminėti elektrinį virdulį, lėto virimo puodą ir mikrobangų krosnelę.
Pereinant prie elektros galima sumažinti azoto dioksido ir metano išmetimą patalpose, kartu gerinant namų oro kokybę ir mažinant klimato poveikį. Toks sprendimas gali būti ypač aktualus šeimoms, auginančioms mažus vaikus, arba namuose gyvenantiems žmonėms, turintiems kvėpavimo takų ligų.
Namų oro kokybei įtakos turi ne vien pasirinkta įranga, bet ir kasdieniai įpročiai. Vėdinimas, efektyvus garų šalinimas, reguliari techninė priežiūra, oro valymas ir, jei yra galimybė, perėjimas prie elektrinių prietaisų gali padėti sumažinti galimą poveikį sveikatai.