Jungtinės Amerikos Valstijos svarsto galimybę pradėti karinę operaciją Malyje prieš JNIM – grupuotę, dar vadinamą „Al Qaeda Sahelyje“. Jei planas būtų patvirtintas, Malis taptų aštuntąja valstybe, kurioje po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus JAV imtųsi karinių veiksmų. Iki šiol amerikiečių atakos buvo vykdomos Jemene, Somalyje, Sirijoje, Irane, Irake, Nigerijoje ir Venesueloje.
Sahelyje stiprėja nestabilumas
Sahelio regiono, besidriekiančio pusdykumėse pietinėje Sacharos dalyje, saugumo padėtis pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. Malis, Burkina Fasas ir Nigeris susibūrė į tam tikrą aljansą, o šių šalių valdžioje įsitvirtino kariškiai.
Tuo pat metu tradiciniai regiono valstybių ryšiai su Vakarais silpnėja, o Maskvos parama tampa vis svarbesnė. Malyje veikia Rusijos Afrikos korpuso daliniai, sudaryti iš privačioje karinėje kompanijoje „Wagner“ dirbančių samdinių. Jų buvimas pakeitė jėgų pusiausvyrą ir padidino įtampą regione.
Vašingtone dėl intervencijos nėra vieningos pozicijos
JAV administracija galimą karinę operaciją sieja su būtinybe kovoti su JNIM ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis. Teigiama, kad jos kelia grėsmę vietos gyventojams ir platesniam regiono saugumui.
Vis dėlto Jungtinėse Valstijose požiūriai į galimą intervenciją išsiskiria. Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius Sebastianas Gorka aktyviai pasisako už karinius veiksmus, tačiau Baltieji rūmai planų kol kas oficialiai nekomentuoja. Jie pabrėžia, kad terorizmas Sahelio regione yra pasaulinio masto problema.
Rusijos vaidmuo kelia papildomų klausimų
Maskvos įsitraukimas į Sahelio konfliktus taip pat vertinamas kaip papildomas rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais teroristinės grupuotės išstūmė Rusijos samdinius iš kelių svarbių miestų, o JAV pareigūnai kritikuoja Maskvos rezultatus kovojant su terorizmu.
Vienas JAV atstovas pareiškė: „Tikimės, kad kitos Afrikos šalys pastebės siaubingus Rusijos rezultatus kovoje su terorizmu“.
Tokie pareiškimai rodo ne tik politinę JAV ir Rusijos konkurenciją, bet ir strateginį susirūpinimą dėl abiejų pusių veikimo viename regione.
Operacija galėtų padidinti susidūrimo riziką
JAV karinė operacija Malyje galėtų sukelti tiesioginį arba netiesioginį amerikiečių ir Rusijos kariuomenių susidūrimą. Siekiant tokio scenarijaus išvengti, reikėtų sukurti diplomatinius mechanizmus, kurie padėtų koordinuoti veiksmus ir mažintų konflikto tikimybę.
Panašios priemonės buvo taikomos kitose konfliktinėse zonose. Jos gali apimti radaro duomenų mainus, platesnes konsultacijas su tarptautiniais sąjungininkais ir skrydžių saugumo užtikrinimo priemones.
Galimas Vašingtono sprendimas atnaujinti karinę ofensyvą Afrikoje atspindėtų platesnį siekį stabilizuoti regionus, kurių saugumas daro įtaką tarptautinei bendrijai. Tačiau bet kokie kariniai veiksmai turėtų būti vertinami ne tik strateginiu, bet ir ilgalaikiu politiniu bei humanitariniu požiūriu, nes jų padariniai gali neigiamai paveikti vietos gyventojus ir regiono stabilumą.