Mažų vaikų pomėgis rinktis maistą dažnai keičiasi – tai, ką jie noriai valgo šiandien, kitą dieną gali būti visiškai atmesta. 1–6 metų amžiuje toks elgesys paprastai laikomas natūralia raidos dalimi. Vis dėlto ilgai trunkantis ir itin siauras racionas gali lemti vitaminų bei mineralų stoką, o tai gali paveikti vaiko augimą, vystymąsi ir savijautą.
Kada vaiko išrankumas tampa priežastimi sunerimti?
Trumpalaikiai mitybos pokyčiai dažniausiai nėra problema. Daugiau dėmesio reikėtų skirti tuomet, kai vaikas nuolat atsisako ištisų maisto grupių – daržovių, vaisių, mėsos ar pieno produktų.
G. Kripaitytė-Afanasjevienė pabrėžia, kad vaikų pasirinkimus stipriai veikia tėvų pavyzdys: „Labai svarbu tėvams rodyti tinkamą pavyzdį. Jei tėvai daržovių ir vaisių nelabai valgo, tikėtina, jog ir vaikas jų nevalgys. Jei tėvai valgo mėsainius, picą, traškius vištienos kepsnelius, o vaikui pagamina sveikatai palankų patiekalą, greičiausiai bus taip, kad vaikas savo maisto net neparagaus“, – sako ji.
Jeigu tam tikrų produktų vaikas vengia ilgą laiką, gali atsirasti maistinių medžiagų trūkumas. Tokiu atveju svarbu įvertinti racioną ir prireikus ieškoti tinkamo sprendimo.
Kokių medžiagų gali trūkti?
Ribotai besimaitinantiems vaikams dažniausiai vertinamas vitamino D, geležies, kalcio, omega-3 riebalų rūgščių ir cinko kiekis.
- Vitaminas D. Jo stygius ypač aktualus vaikams, mažai būnantiems lauke ar gaunantiems mažiau saulės spindulių. Profilaktinės vitamino D dozės dažnai rekomenduojamos visus metus.
- Geležis. Jei vaikas nevalgo mėsos ar ankštinių kultūrų, reikėtų įvertinti geležies atsargas. Vitaminas C padeda šią medžiagą geriau įsisavinti.
- Kalcis. Vengiant pieno produktų, svarbu pasirūpinti kitais kalcio šaltiniais arba, gydytojui rekomendavus, apsvarstyti papildus.
- Omega-3 riebalų rūgštys. Jos gali būti aktualios vaikams, kurie nevalgo žuvies ir jūros produktų.
- Cinkas. „Mažai kalbama apie cinko svarbą vaikams, kartais jo trūkumas organizme gali būti susijęs su vaiko išrankumu maistui, sulėtėjusiu augimu, prasta plaukų, odos ir nagų būkle“ – perspėja specialistė.
Ar vaikui reikalingi multivitaminai?
Jei dėl ligos, alergijos ar kitų priežasčių vaiko mityba labai apribota, multivitaminų kompleksas gali būti naudingas. Tačiau papildai nepakeičia įvairios ir subalansuotos mitybos.
Renkantis preparatus svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir nevartoti kelių panašios sudėties kompleksų vienu metu. „Taip atsitinka dėl to, jog jų sudėtys dubliuojasi. Dauguma multivitaminų savo sudėtyje turi vitamino A, E, D, C, cinko, geležies bei B grupės vitaminų. Nerekomenduoju jungti kelių multivitaminų kompleksų“, – aiškina G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Prieš papildus – tyrimai ir specialisto patarimas
Prieš pradedant vartoti papildus verta atlikti kraujo tyrimus. Jie gali parodyti hemoglobino, geležies, vitamino D ir kitų rodiklių būklę. Savarankiškai vartoti geležies ar kitų mineralų nereikėtų, nes dalis šių medžiagų gali kauptis organizme ir pakenkti.
Išsamesnio ištyrimo ypač reikia tada, kai vaikas atrodo pavargęs, yra dirglus, prastai miega arba prarado apetitą. Papildų poreikį ir jų dozes reikėtų aptarti su pediatru arba vaistininku, atsižvelgiant į mitybos įpročius ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
Kaip skatinti didesnę maisto įvairovę?
Vaikui lengviau formuoti palankius įpročius, kai tėvai patys rodo pavyzdį ir įtraukia jį į maisto ruošimą. Nauji produktai gali būti pateikiami žaismingai – derinami su mėgstamais patiekalais, išbandomi skirtingi paruošimo būdai, siūlomi įvairių spalvų ir formų produktai.
Kasdienėje mityboje turėtų būti trys pilnaverčiai valgiai ir vienas ar du sveiki užkandžiai. Pagrindiniu gėrimu rekomenduojamas vanduo, o sultis ir saldžius gėrimus geriau palikti retoms progoms.
Kiekvieno vaiko situacija yra individuali. Tikslingai parinkti papildai gali padėti, kai nustatomas konkrečių medžiagų trūkumas, tačiau svarbiausia išlieka jų saugumas, tinkama dozė ir subalansuota mityba.