Cinkas – organizmui būtinas mikroelementas, tačiau jo stoka gali pasireikšti įvairiais kasdieniais negalavimais. Apie galimą trūkumą gali įspėti odos, plaukų, nagų, jutimų ir bendros savijautos pokyčiai.
Kaip atpažinti cinko trūkumą?
Esant cinko stokai, oda gali sausėti, prarasti elastingumą, joje gali atsirasti spuogų ar išsivystyti aknė. Taip pat gali pradėti slinkti plaukai, nagai tampa trapūs, o jų paviršiuje gali pasirodyti baltos dėmelės.
Galimi ir kiti požymiai: suprastėjusi atmintis bei rega, susilpnėjusi uoslė ir skonio pojūtis, blogas burnos kvapas, nuovargis, silpnumas, nemiga, pykinimas bei lėčiau gyjančios žaizdos.
Kam cinko gali trūkti dažniau?
Cinko trūkumas fiksuojamas daugeliui Lietuvos gyventojų. Jo atsargoms įtakos gali turėti rūkymas, alkoholio ir kontraceptinių tablečių vartojimas.
Su didesne cinko stokos rizika taip pat siejami lėtiniai inkstų ar imuninės sistemos susirgimai, bulimija, anoreksija. Cinko gali trūkti veganams, vegetarams, senjorams ir žmonėms, kuriems atliekama kraujo dializė.
Ilgai trunkantis cinko trūkumas didina depresijos, epilepsijos, šizofrenijos ir mažakraujystės riziką. Jis taip pat gali būti susijęs su vyrų ir moterų nevaisingumo problemomis bei nusilpusiu imunitetu.
Kodėl organizmui reikalingas cinkas?
Cinkas yra daugiau nei 200 organizme esančių fermentų sudedamoji dalis. Jis lemia šių fermentų funkcionalumą, padeda palaikyti ląstelių gyvybines funkcijas ir jų atsinaujinimą.
Šis mikroelementas būtinas efektyviai baltymų biosintezei. Kadangi iki 98 proc. nagų, plaukų ir odos sudėties sudaro baltymai, cinkas padeda odai išlikti lygiai, stangriai ir švytinčiai, taip pat stiprina plaukus bei nagus.
Cinkas veikia ir kaip antioksidantas, reguliuoja raudonųjų bei baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir padeda palaikyti stabilią imuninės sistemos veiklą. Pakankamas jo kiekis svarbus moteriškų ir vyriškų hormonų veiklai, akies tinklainės regeneracijai, regos, uoslės bei skonio funkcijoms.
Be to, cinkas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia limfinę sistemą ir kepenų funkciją, todėl toksinai iš organizmo gali pasišalinti efektyviau. Jis taip pat svarbus vaikų ir paauglių augimui, sveikos nervų sistemos vystymuisi, kaulų ir raumenų struktūrai, kolageninių audinių bei skeleto formavimuisi.
Maistas ir papildai cinko atsargoms papildyti
Organizmas pats cinko negamina, todėl jo atsargas galima papildyti keičiant mitybą ir vartojant maisto papildus.
Dalį reikalingos paros dozės galima gauti valgant jūros gėrybes, jautieną ir avieną. Veganams bei vegetarams cinko šaltiniais gali būti juodas šokoladas, kakava, moliūgai, saulėgrąžos, grybai, avinžirniai ir pupelės.
Cinko paros kiekį galima užsitikrinti ir maisto papildais. Jie gali būti vartojami kartu su vitaminais A, E ir B6, magniu bei kalciu – šios medžiagos padeda geriau įsisavinti cinką.
Cinko reikšmė vaisingumui
Dabartinė rekomenduojama su maistu ir cinko preparatais gaunama paros norma vyrams yra 11 mg, o moterims – 8 mg. Besilaukiančioms moterims ir sergantiems infekcinėmis ligomis rekomenduojama per dieną gauti 12 mg, vaikams – nuo 2 iki 11 mg.
Cinką patariama vartoti prieš peršalimo ir gripo sezoną, nes tuomet sumažėja rizika susirgti infekcinėmis virusinėmis ligomis.
Moterims, susiduriančioms su reprodukcinės sistemos problemomis, cinkas gali padėti palaikyti sveiką menstruacijų ciklą. Jis taip pat svarbus vaisiaus augimui, o šio mikroelemento stoka gali sulėtinti geros kokybės kiaušinėlių gamybą.
Vyrams, sprendžiantiems potencijos ir vaisingumo problemas, rekomenduojami cinko preparatai: jie gerina natūralią testosterono gamybą ir lytinių liaukų veiklą.
Kada cinkas gali pakenkti?
Cinko preparatus be pertraukos galima vartoti tris mėnesius, kartą per dieną. Pasibaigus šiam laikotarpiui reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti, ar cinko koncentracija organizme yra pakankama.
Vartojant cinką ilgiau nei tris mėnesius kyla perdozavimo rizika. Tuomet gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, nuovargis ir karščiavimas. Cinko perteklius organizme taip pat siejamas su onkologiniais susirgimais ir organizmo sistemų disbalansu.
Cinko preparatų negalima vartoti kartu su geležimi, variu ir fosforu. Šių mikroelementų sąveika gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, nemalonų skonį burnoje ir pabloginti cinko įsisavinimą.